Pustrečio mėnesio po visą šalį keliavęs 41 metų valstybės vadovas, inicijavęs „Didžiąją nacionalinę diskusiją“, dalyvavo diskusijose su vietos valdžios atstovais siekdamas numalšinti visuomenės pyktį, pasireiškiantį Prancūziją apėmusiuose „geltonųjų liemenių“ protestuose.
Per ankstesnes sesijas, kartais trukdavusias ilgiau nei penkias valandas, buvęs investicijų bankininkas pademonstravo savo ištvermę, ekspromtu atsakinėdamas į įvairius rinkėjų klausimus – nuo ligoninių uždarymo iki užsienio politikos.
Vis tik pirmadienį naktį jis pranoko save, kalbėdamas Paryžiuje 8 valandas 10 minučių. Susitikimas baigėsi 2 val. 30 min. vietos (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku, o salėje palaipsniui mažėjo žiūrovų ir net diskusijų dalyvių – kai kurie iš jų atsiprašydavo ir išeidavo.
Debatų pavadinimas – „Pagrindiniai iššūkiai ir ateities klausimai, su kuriais susidurs Prancūzija“ – uždavė toną kartais painioms diskusijoms prezidentūroje, transliuotoms per radiją „France Culture“.
60 intelektualų, ekonomistų ir aplinkos mokslų specialistų diskutavo su E. Macronu, kuris ateidamas į valdžią 2017 metų gegužę žadėjo kalbėti retai, kad suteiktų daugiau svorio savo pareiškimams.
Sprendimų gynyba
Kai kurie kritikai užsipuolė „Didžiąją nacionalinę diskusiją“ jai net neprasidėjus, bet šis užmojis centristinių pažiūrų lyderiui padėjo išbristi iš rimčiausios jo kadencijos krizės, kurią sukėlė pernai lapkritį prasidėję masiniai protestai.
Kaip rodo praėjusį ketvirtadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimų instituto ELABE apklausos rezultatai, E. Macrono populiarumas nuo gruodžio mėnesio pakilo 8 procentiniais punktais – taigi, šiuo metu prezidento darbą teigiamai vertina 31 proc. elektorato.
Nepasitenkinimo dėl planuotų įvesti kuro mokesčių išprovokuoti „Geltonųjų liemenių“ protestai greitai peraugo į tikrą maištą prieš E. Macrono valdymo stilių ir verslui palankią politiką.
E. Macronas ne kartą per debatus gynė savo požiūrius ir pirmadienį vėl pasisakė už mažesnius mokesčius turtingiems piliečiams – tokį siūlymą jis išdėstė vos atėjęs į valdžią.
„Mes nepakankamai veiksmingai išlaikome Prancūzijoje gamybos kapitalą, kuriantį darbo vietas“, – pareiškė jis auditorijai.
Nuo sausio vidurio iki praėjusio penktadienio, kai buvo oficialiai užbaigtos diskusijos, šalyje buvo iš viso surengta maždaug 10 tūkst panašių susitikimų. Dalyviai buvo skatinami aptarinėti vyriausybės politiką ir teikti siūlymus.
Tačiau penki politologai, kuriems buvo pavesta užtikrinti debatų nepriklausomumą, praėjusią savaitę išreiškė apgailestavimą, kad E. Macronas taip asmeniškai prisidėjo prie šio proceso – jis iš viso 11 kartų dalyvavo diskusijose.
„Galbūt būtų buvę naudinga, jei prezidentas ir vyriausybė dalyvautų proceso pradžioje ir taip motyvuotų piliečius“, – kovo 12 dieną pareiškė vienas iš tų politologų Pascalis Perrineau.
Tačiau diskusijų „pobūdis ilgiainiui nuslopino aktyvumą, nors jį iš pradžių skatino“, pridūrė ekspertas.
Politiniai oponentai apkaltino E. Macroną vykdžius užmaskuotą agitavimo kampaniją prieš gegužę vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, o kai kurie net palygino jį su Hugo Chavezu ir Fideliu Castro – ilgomis kalbomis pagarsėjusius Lotynų Amerikos lyderiais.