Pasak E. Macrono, nuo jo prezidentavimo pradžios 2017 metais buvo sukurta maždaug 10 tūkst. papildomų darbo vietų policijoje ir saugumo pajėgose, vyriausybei siekiant griežtinti kovą su nelegalia migracija, ekstremizmu ir prekyba narkotikais.

Prezidento teigimu, jo vyriausybė planavo per ateinančius penkerius metus padidinti Prancūzijos saugumo biudžetą 15 mlrd. eurų ir skatinto vietoje laisvės atėmimo skirti baudas už nusikaltimus, už kuriuos gresia iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, tokiu būdu supaprastinant teismines procedūras ir mažinant kalinamų asmenų skaičių.

„Per pastaruosius kelerius metus mes reinvestavome į savo saugumą, kaip ir žadėjome“, – E. Macronas kalbėjo lankydamasis Nicoje, Prancūzijos Rivjeros mieste, kur 2016 metais įvyko džihadistų išpuolis.

„Kiekvienas turi teisę į ramų gyvenimą, ir mes niekada nenusileisime, susidūrę su pilietiško elgesio trūkumu, – sakė jis. – Tačiau tam, žinoma, reikia būtinų priemonių, (atitinkamo) elgesio.“

„Mūsų darbas ir mūsų pašaukimas yra nenuilstamai tobulinti reikalus“, – kalbėjo prezidentas.

E. Macronas kol kas oficialiai nepaskelbė sieksiąs antros kadencijos prezidento rinkimuose šį pavasarį. Pirmasis rinkimų turas vyks balandžio 10 dieną, o antrasis, kurio paprastai prireikia išaiškinti nugalėtojui, planuojamas dviem savaitėmis vėliau.

Tačiau manoma, kad rinkimuose jis dalyvaus, todėl konservatorių paskelbti kandidatai kritikuoja savo potencialų varžovų dėl neva per daug minkšto jo požiūrio į nusikalstamumą.

Viena tokių yra Respublikonų partijos kandidatė į prezidentus Valerie Pecresse, kuri, remiantis visuomenės apklausomis, yra įtikimiausia varžovė, galinti nugalėti E. Macroną antrajame rinkimų ture.

Praėjusią savaitę V. Pecresse žadėjo, kad „išvalys“ nusikalstamumo apimtus Prancūzijos rajonus „didelio spaudimo žarna“, sąmoningai pavartodama buvusio dešiniųjų prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) pavartotą žodžių junginį, ir imtis gaujų, jeigu tik bus išrinkta.

Tarp pirmadienį E. Macrono paskelbtų saugumo užtikrinimo priemonių yra planai į gatves išsiųsti dar 3 000 policijos pareigūnų, trigubai – iki 300 eurų – padidinti maksimalią baudą už priekabiavimą gatvėje, padidinti smurtą artimoje aplinkoje tiriančių tyrėjų skaičių ir padvigubinti viešajame transporte patruliuojančių agentų skaičių.

Tuo metu V. Pecresse kolega Nicos atstovas parlamente dešiniųjų pažiūrų politikas Ericas Ciotti atsisakė susitikti su E. Macronu, apkaltinęs jį naudojant biudžeto lėšas savo rinkimų kampanijai finansuoti.

E. Ciotti pavadino E. Macrono palikimą „Prancūzišku prisukamu apelsinu“, su aliuzija į britų rašytojo Anthony Burgesso romaną ir pagal jį 1971 metais sukurtą Stanley Kubricko filmą apie ypatingai smurtaujančias jaunimo gaujas.

Ericas Zemmouras, ultradešiniųjų pažiūrų kandidatas į prezidentus, pareiškė, jog E. Macrono politika rodo, kad jis nori „didelės storos bejėgės vyriausybės šalyje, kur nuolat vyksta konfliktas“.

Komentuodamas E. Macrono migracijos politiką E. Zemmouras socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Macronui patinka ne Prancūzija su sienomis, o anarchija su policininkais.“

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją