Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas ketvirtadienį asmeniškai pateiks prašymą JT Generalinei Asamblėjai, kad ji Palestinos savivaldai, šiuo metu turinčiai JT stebėtojos statusą, suteiktų neprisijungusios šalies stebėtojos.
Jeigu toks prašymas būtų patvirtintas per balsavimą 193 nares turinčioje Generalinėje Asamblėjoje, tai padidintų palestiniečių galimybes prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir JT agentūrų.
JAV ir Izraelis priešinasi palestiniečių narystei Jungtinėse Tautose, tvirtindami, jog tik tiesioginės taikos derybos gali atvesti į susitarimą, kuris leistų įkurti Palestinos valstybę.
Šis žingsnis bus žengtas praėjus 14 mėnesių po to, kai M.Abbasas kreipėsi į JT, prašydamas suteikti Palestinai visateisės narės statusą, tačiau tos pastangos įstrigo JT Saugumo Taryboje, kai JAV pagrasino paskelbti veto.
Tačiau naujoji rezoliucija ketvirtadienį tikriausiai bus lengvai priimta, nes jos patvirtinimui pakanka paprastos balsų daugumos Generalinėje Asamblėjoje.
"Vykstame į Jungtines Tautas kupini pasitikėjimo savo žingsniais. Turėsime savo teises, nes jūs esate su mumis", - M.Abbasas sakė apie tūkstančiui žmonių, dalyvavusių sekmadienį Ramaloje vykusiame mitinge.
"Mes prašysime teisingos taikos, kuriai pritartų tarptautinė bendruomenė, suteiksianti mums mūsų valstybę su sostine Rytų Jeruzalėje. Be viso to nebūtų visiškai jokios vilties", - pažymėjo jis.
M.Abbasui išskridus į Niujorką iš Amano, Prancūzija paskelbė, kad ji balsuos už rezoliuciją, o šis sprendimas laikomas svarbiu palaikymo ženklu palestiniečių lyderiui.
Tačiau Jungtinės Valstijos antradienio vakarą pareiškė viešą nepritarimą Paryžiui, vienam iš artimiausių Vašingtono sąjungininkų.
"Aišku, mes nesutinkame su mūsų seniausia sąjungininke (Prancūzija) dėl šio klausimo. Jie žino, kad mes su jais nesutinkame, - JAV valstybės departamento atstovė Victoria Nuland sakė Vašingtone. - Tačiau jie turi suverenią teisę spręsti, kaip elgtis."
Ji patvirtino, jog jeigu balsavimas JT Generalinėje Asamblėjoje vyks kaip planuota, Jungtinės Valstijos balsuos prieš palestiniečių prašymą, kurį Vašingtonas laiko "klaida".
"Esame sutelkę dėmesį į pagrindinį tikslą dėl Palestinos žmonių, dėl Izraelio žmonių - kad dvi valstybės galiausiai galėtų taikiai gyventi viena šalia kitos", - V.Nuland sakė žurnalistams.
Prancūzija tapo pirmąja iš galingųjų Europos šalių, išsakiusia palaikymą Palestinos statuso paaukštinimui.
Tuo tarpu Didžioji Britanija pareiškė dar neapsisprendusi dėl savo pozicijos.
Per praeitą savaitę M.Abbasas taip pat sulaukė reto palaikymo iš savo varžovų - palestiniečių judėjimo "Hamas", kontroliuojančio Gazos Ruožą.
Iki šiol šis islamistų judėjimas atvirai priešinosi Palestinos savivaldos pastangoms, sakydamas, kad M.Abbasas veikia vienašališkai ir kad tai gali pakenkti palestiniečių teisėms.
Tačiau šią savaitę Egipte gyvenantis "Hamas" politinis lyderis Khaledas Meshaalas paskambino M.Abbasui ir pareiškė, kad jo judėjimas "sveikina sprendimą prašyti Jungtinių Tautų suteikti valstybės stebėtojos statusą".
Kiek vėliau "Hamas" kontroliuojamos Gazos vyriausybės atstovas Sami Abu Zuhri patvirtino, kad islamistai palaiko "bet kokius diplomatinius žingsnius, kurie atneš kažką daugiau Palestinos žmonėms".
Tačiau M.Abbasas suvokia, jog sprendimas grįžti į Jungtines Tautas gali sulaukti politinio atkirčio.
Izraelis jau ėmėsi atsakomųjų priemonių, įšaldydamas Vakarų Kranto vyriausybės vardu renkamų mokesčių ir muitų pervedimą, taip pat tikriausiai išduos mažiau leidimų palestiniečiams dirbti žydų valstybėje.
Kai kurie ministrai perspėjo, kad jie gali paskelbti niekiniais 1993 metų Oslo taikos susitarimus, o viename URM dokumente net užsimenam apie M.Abbaso vadovaujamos Palestinos savivaldos "nuvertimą".
Tačiau URM atstovė antradienį sakė AFP, kad Izraelis veikiausiai nesiims jokių represinių priemonių, jeigu Jungtinės Tautos tik nustatytų palestiniečiams aukštesnio lygio statusą, kurį žydų valstybė laiko vien simboliniu.
"Izraelio reakcija į palestiniečių žingsnį priklausys nuo to, ką jis pasirinks padaryti", - teigė Ilana Stein.
"Jeigu jie naudos šią rezoliuciją kaip platformą konfrontacijai, mes veiksime atitinkamai, - aiškino ji. - Jeigu taip nenutiks, nesiimsime jokių drastiškų priemonių."
Vašingtonas ne kartą ragino M.Abbasą atsisakyti šių užmojų, perspėdamas, kad jis gali netekti JAV finansavimo - įskaitant apie 200 mln. dolerių pagalbą plėtrai, numatytą skirti Palestinos Autonomijai, nors kol kas šios lėšos yra blokuojamos Kongreso.
"Akivaizdu, jog jeigu jie žengs tą žingsnį, tai komplikuos Kongreso požiūrį į palestiniečius", - V.Nuland sakė šią savaitę.
Tai taip pat gali paveikti Amerikos finansinę pagalbą Jungtinėms Tautoms, nes JAV įstatymai draudžia finansuoti tarptautines institucijas, pripažįstančias Palestinos valstybę.
M.Abbasas ne kartą tvirtino, kad jis stengiasi skatinti ėjimą dviejų valstybių sprendinio link, o ne žlugdyti šį procesą.
"Nenorime jokios konfrontacijos su Jungtinėmis Valstijomis ar Izraeliu. Jeigu galėtume pradėti dialogą arba derybas kitą dieną po balsavimo, mes tai padarysime", - pabrėžė jis.