Rusijos ir Prancūzijos santykiai visada vystėsi draugystės atmosferoje, ir mūsų dienomis nėra realių priežasčių tarpusavio priešiškumui, penktadienį Maskvoje pareiškė ji.
Susitikusi su Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komitetu, kuris ją pakvietė atvykti, M.Le Pen sakė, jog Rusija ir Prancūzija turėtų dirbti drauge, kad apsaugotų pasaulį nuo globalizmo ir islamo fundamentalizmo.
Be to, M.Le Pen pareiškė: „Mūsų partija (Nacionalinis frontas, FN) visada laikėsi nuomonės, kad Rusija ir Prancūzija turi palaikyti – ir, dar daugiau, plėtoti – santykius, siejančius mus nuo senų laikų. ... Ir nėra priežasties, pateisinančios dabartinį priešiškumą Rusijos Federacijos atžvilgiu.“
Prancūzija kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis taiko Rusijai sankcijas dėl 2014 metų kovą Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos ir Kremliaus vaidmens Rytų Ukrainą krečiančiame separatistiniame konflikte.
Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis sakė, kad M.Le Pen apsilankymas yra „drąsus“ žingsnis.
M.Le Pen ne kartą lankėsi Rusijoje ir susitiko su rusų parlamentarais. Maskva, vykdydama įtakos stiprinimo kampaniją dėl Ukrainos ir Sirijos kilus trinčiai tarp jos ir Vakarų, stengėsi įgyti Europos kraštutinių dešiniųjų partijų palankumą.
M.Le Pen yra žadėjusi, kad jai tapus prezidente Prancūzija atsisakytų euro ir susigrąžintų nacionalinę valiutą, taip pat surengtų referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Be to, ji jau seniai neslepia palankumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir yra ėmusi paskolą iš Rusijos banko.
Didžiausios galimybės užimti Prancūzijos vadovo postą prognozuojamos M.Le Pen (Marin Le Pen), centristų kandidatui, buvusiam ekonomikos ministrui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui), Respublikonų partijos ir jos sąjungininkų iškeltam ekspremjerui Francois Fillonui (Fransua Fijonui), socialistui Benoit Hamonui (Benua Hamonui) ir komunistų remiamam kandidatui Jeanui-Lucui Melenchonui (Žanui Liukui Melanšonui).
Kitiems šešiems kandidatams neprognozuojama surinkti daugiau kaip 5 proc. balsų.
Prezidento rinkimų pirmasis ratas vyks balandžio 23 dieną, o gegužės 7-ąją veikiausiai įvyks antrasis – jame susigrums du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.