Priėmęs oficialų pažymėjimą, patvirtinantį jo pergalę antrajame prezidento rinkimų rate spalio pabaigoje, 77-erių buvęs metalo praminės darbuotojas gyrė „brazilų tautos drąsą įteikti šį dokumentą žmogui, kuris taip dažnai buvo puolamas dėl to, kad neturi universitetinio išsilavinimo“.
Kairiųjų pažiūrų L. I. Lula da Silva, kuris 2003–2010 metais jau buvo Brazilijos prezidentas, turėtų būti inauguruotas sausio 1-ąją. Jis rinkimuose įveikė kraštutinį dešinįjį dabartinį šalies vadovą Jairą Bolsonarą. Šis gavo 49,1 proc. balsų, o L. I. Lula da Silva – 50,9 proc. L. I. Lula da Silvos pergalė verta dėmesio ir dėl to, kad jis tik 2019-ųjų lapkritį po 18 mėnesių kalinimo dėl ginčytinų kaltinimų korupcija buvo paleistas iš kalėjimo.
L. I. Lula da Silva jo pergalės patvirtinimo ceremoniją Aukščiausiame rinkimų teisme pavadino „tikra demokratijos švente“. Retai naujausiojoje Brazilijos istorijoje demokratijai buvo kilusi „tokia grėsmė“, –kalbėjo jis, turėdamas omenyje J. Bolsonaro paskatintus protestus prieš rinkimų rezultatus. Po J. Bolsonaro pralaimėjimo tūkstančiai jo šalininkų rengė demonstracijas prie kareivinių ir ragino ginkluotąsias pajėgas neleisti L. I. Lula da Silvai perimti pareigų.
Po balsavimo J. Bolsonras pradžioje savo pralaimėjimo nekomentavo. Tik po dviejų dienų kraštutinis dešinysis politikas signalizavo pasirengimą taikiai perduoti valdžią, nors aiškiai pralaimėjimo nepripažino.
