„Man atrodo, ne. Šis klausimas baigtas kartą ir visiems laikams“, – atsakė Baltarusijos lyderis į žurnalistės klausimą susitikime su ukrainiečių žiniasklaida.

Jo teigimu, „nėra tokios jėgos, kuri prieš Rusijos norą gali tai padaryti“, nes šiuo klausimu rusai palaiko oficialią valdžią.

Tiesa, Baltarusijos prezidentas sutiko – „kai pasikeis politika“, tai gali įvykti. „Galbūt Rusijos valdžioje bus nauja karta – gali būti“, – pridūrė jis.

Rugsėjo pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad šalies valdžia kovos dėl Krymo susigrąžinimo „ne tik žodžiais“. Vėliau jis sakė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo jam padėti sugrąžinti pusiasalį Ukrainai.

Pasak Baltarusijos lyderio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „neturi tikslo bet kokia kaina išsaugoti valdžią“.

Jis taip pat paragino pamiršti pasvarstymus apie V. Putino norą pratęsi įgaliojimus, prijungiant Baltarusiją prie Rusijos.

A. Lukašenkos nuomone, apie Rusijos ir Baltarusijos integraciją sukasi „pernelyg daug tuščių, visiškai netikslių, neteisingų pokalbių“.

„Visi baiminasi. O ko baiminasi? Mes – suvereni, nepriklausoma valstybė. Ne mažiau nei Ukraina“, – pareiškė jis.

Tiesa, A. Lukašenka pripažino, kad Baltarusijai daro įtaką kitos valstybės, taip pat ir Rusija, nes „pasaulis tarpusavy susijęs“.

Rusijos ir Baltarusijos integracija grindžiama 1999 m. pasirašytu Susitarimu sukurti sąjunginę valstybę.

A. Lukašenka pareiškė – jei būtų referendumas dėl Baltarusijos įtraukimo į Rusijos sudėtį, dauguma jos piliečių balsuotų prieš.

A. Lukašenka: ieškome alternatyvos rusiškai naftai ne dėl spaudimo derybose su Maskva

A. Lukašenka pareiškė, kad alternatyvos rusiškai naftai ieškoma ne dėl spaudimo derybose su Maskva dėl energijos išteklių tiekimo Baltarusijai.

„Tai nėra spaudimo svertai. Tai yra alternatyvos paieška“, – ketvirtadienį per susitikimą su Ukrainos žiniasklaidos atstovais sakė A. Lukašenka.

Baltarusijos prezidentą cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

A. Lukašenkos žodžiais, Baltarusija priversta ieškoti alternatyvių naftos tiekimo variantų, taip pat ir dėl to, kad mokesčių perskirstymas Rusijos naftos sektoriuje Baltarusijai neša realius nuostolius.

„Ėmėsi mokesčių manevro, naftos gavybai pritaikė naudingųjų iškasenų gavybos mokestį. Muitų kaip ir nėra, tačiau dėl mokesčio nafta pabrango, jos kaina tavo artima pasaulinei“, – paaiškino A. Lukašenka ir pabrėžė, rusiška „Urals“ nafta nėra aukščiausios kokybės tarptautinėje rinkoje.

„Derybose atvirai sakiau: turime tris variantus ir įvertinsime, kaip geriau aprūpinti žaliava savo gamyklas. Be to, jas modernizuojame, ir jos bus pelningos, kai perdirbs brangesnę per Viduržemio, Juodąją ar Baltijos jūras atsigabentą naftą“, – sakė jis.

„Pavyzdžiui, Irano, JAV, Saudo Arabijos, Arabų Emyratų nafta. Šeichas pas mus buvo neseniai, derėjomės. Ar jums (Rusijai – red.) to reikia? Tai yra rinkos praradimas – mažiausiai 20-25 mln. tonų. Esu tikras, kad to nereikia. Taigi, derėkimės! Tačiau nesigauna“, – apibendrino A. Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas paaiškino, kas yra šie trys alternatyvaus apsirūpinimo nafta variantai.

Odesa-Brodai variantu jau naudojomės, teko panaudoti geležinkelių arterijas. Taip brangiau. Stebina tai, kad transportavimas iš Gdansko per Lenkiją į Baltarusiją pasirodė esantis naudingiausias. Nutiesime jungtį, ir į dvi savo įmones iškart pradėsime pumpuoti. Iš keturių „Družba“ naftotiekio atšakų iš pradžių pasiimsime dvi. Reversu pumpuosime. Nafta tekės ne iš Rusijos, priešingai – iš Lenkijos į mus“, – kalbėjo A. Lukašenka.

„Trečioji kryptis – per Lietuvos ir Latvijos uostus. Ir visur sulaukiame tranzito valstybių palaikymo“, – pridūrė jis.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas sakė, kad jo šalis galėtų pradėti naftos importą per Lenkiją ir Baltijos valstybes, jei su Rusija nepavyks susitarti dėl mokesčių bei kompensacijos už naftos užteršimą organiniais chloro junginiais šių metų pavasarį.

Šiuo metu Rusija yra vienintelė žaliavos tiekėja abiem Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms, kurios jos per metus dabar perdirba vidutiniškai 18 mln. tonų.

Sutiktų, kad Baltarusija ir Ukraina apsikeistų demaskuotais šnipais

A. Lukašenka mano, kad būtų galima iškeisti už šnipinėjimą nuteistą Ukrainos pilietį Pavlo Šaroiką į Ukrainos specialiųjų tarnybų suimtą pagal kaltinimą šnipinėjimu baltarusį Jurijų Politiką.

Kaip pranešė naujienų agentūra BelTA, A. Lukašenka tai pareiškė ketvirtadienį per susitikimą su Ukrainos žiniasklaidos atstovais.

Pasak Baltarusijos vadovo, anksčiau su buvusiu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka buvo susitarta dėl apsikeitimo, bet Kijevas neįvykdė susitarimo sąlygų.

Baltarusijoje akredituotą Ukrainos radijo korespondentą P. Šaroiką KGB darbuotojai sulaikė 2017 metų spalio 25 d. Jis buvo apkaltintas šnipinėjimu ir agentūros tinklo sukūrimu Baltarusijoje. Dėl P. Šaroikos bylos Ukrainos ambasados Minske darbuotojas Ihoris Skvorcovas buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu „dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu“. Atsakydamas į tai Kijevas išsiuntė Baltarusijos diplomatą.

P. Šaroikos baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Baltarusijos Aukščiausiajame teisme 2018 metų vasarį. Posėdžiai buvo uždari. Jis buvo nuteistas 8 metus kalėti. Šių metų birželį ukrainietis padavė malonės prašymą.

Ukrainoje nagrinėjama šnipinėjimu kaltinamo Baltarusijos piliečio J. Politikos baudžiamoji byla. Jis buvo sulaikytas 2017 metų birželį.