Šią nuomonę jis išsakė pirmadienį, kreipęsis į naujus regioninių valdžios institucijų darbuotojus. A. Lukašenkos manymu, gruodžio mėnesį daug kas pasikeis.
„Per šį mėnesį dar daug kas pasikeis. Dar daug pamatysit. Pamatysime pokyčių nuo Juodosios jūros iki Baltijos jūros, paaiškės, kokia yra padėtis“, – jo žodžius cituoja prezidento spaudos tarnyba.
A. Lukašenka tikino esą Rusija neketina pulti Ukrainos, „tačiau mato, kas ten vyksta“.
„Juk reikia dingsties Rusijai kritikuoti. Štai ir prikabino jai agresorės etiketę. Nors niekas Rusijoje nesiruošia pulti Ukrainos. Rusija puikiai mato, kas dedasi Ukrainoje. Ir tai, kas ten vyksta, ką planuoja NATO ir amerikiečiai, nepriimtina ne tik Rusijai, bet ir mums, nes esame šalia“, – pareiškė A. Lukašenka.
Taigi, atomazgos, pasak jo, laukiama sausio mėnesį.
„Todėl kažkokių pokyčių, manau, labai didelių, bus ir po Naujųjų metų“, – sakė jis.
Pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugo įtampa dėl Ukrainos, JAV pajėgų telkimą prie šios šalies sienų vertina kaip potencialios invazijos ženklą.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusį mėnesį paskelbė, kad Rusija sutelkė pajėgų prie Ukrainos, ir įspėjo Maskvą nerengti invazijos.
Kijevas skelbė, kad Rusija netoli Ukrainos sienų, aneksuotame Kryme ir dviejuose separatistiniuose Rytų Ukrainos regionuose dislokavo maždaug 115 tūkst. karių.
Kremlius tai paneigė ir apkaltino Jungtines Valstijas kurstant įtampą.
Rusija primygtinai reikalauja JAV garantijų, kad Ukraina nebus priimta į NATO. Tuo metu JAV žvalgybos pareigūnai nustatė, kad Rusija pradėjo planuoti galimą invaziją į Ukrainą, sakė vienas J. Bideno administracijos pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Surengdamas tokią invaziją Vladimiras Putinas smarkiai rizikuotų. JAV pareigūnai ir buvę amerikiečių diplomatai sako, kad Ukrainos kariuomenė dabar yra geriau ginkluota ir pasirengusi, o sankcijos, kuriomis grasina Vakarai, rimtai pakenktų Rusijos ekonomikai.
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė pasirūpinsiantis, kad „Rusijai būtų „labai, labai sunku“ surengti bet kokį karinį įsiveržimą į Ukrainą, perspėjusią, kad jau ateinantį mėnesį gali prasidėti didelio masto puolimas.
Delfi primena, kad Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paragino Kanadą, JAV ir Jungtinę Karalystę nedelsiant suteikti karinę paramą Kijevui, įspėjęs, kad „vėliau gali būti per vėlu“.
„Turite mokymų programą Ukrainoje. Manau, galime ją išplėsti. Vietoje 50 [karinių] instruktorių atsiųskite 500“, – sakė ministras sekmadienį paskelbtame interviu Kanados laikraščiui „The Globe and Mail“.
O. Reznikovas turėjo galvoje Kanados mokymų misiją Ukrainoje, kurioje dalyvauja 200 karių. Operacijos „Unifier“ būstinė yra Javorive Lvivo srityje Ukrainos vakaruose, už daugiau kaip 1 tūkst. km nuo sienos su Rusija.
Ministras sakė, kad Ukraina laukia iš sąjungininkių „greito atsako“, kuris padėtų jai išspręsti zenitinių raketų, šiuolaikinių kovinių lėktuvų ir karinių laivų, taip pat elektroninio atoveiksmio įrangos stygiaus problemą.
Tačiau, anot O. Reznikovo, ne mažiau svarbu, kad kanadiečių, amerikiečių ir britų kariai būtų dislokuoti netoli fronto linijos. Ministras sakė, kad šios pajėgos turėtų būti dislokuotos vietose, kur Rusija galėtų „jas matyti“.
„Būtų gerai, jei kanadiečių instruktoriai... būtų dislokuoti Charkive [pasienyje su Rusija], Mariupolyje, Kramatorske, Odesoje ir Gyvačių saloje“, – sakė O. Reznikovas, paminėjęs vietoves, kurios galėtų tapti priešakiniais postais Rusijos „didelio masto puolimo“ atveju.
Ministras patikslino, kad galvoje turi bendradarbiavimą dvišalėse platformose, be NATO. O. Reznikovas sakė „pamatęs skilimą Šiaurės Atlanto aljanse dėl to, kaip toli eiti palaikant Ukrainą“.
Anot ministro, anglosaksiškos sąjungininkės demonstruoja didesnį ryžtą mesti iššūkį „agresyviam Rusijos elgesiui“, o tokios šalys, kaip Vokietija ir Prancūzija, yra mažiau kategoriškos, nes nerimauja dėl poveikio ekonominiams ryšiams su Rusija.
