Taip jis kalbėjo per pasitarimą Baltarusijos gynybos ministerijos Strateginio valdymo centre.

„Mes sutarėme: gavus pirmąjį prašymą, bus teikiama visokeriopa pagalba siekiant užtikrinti Baltarusijos Respublikos saugumą“, – sakė A. Lukašenka.

Jis teigė su Rusijos prezidentu turėjęs ilgą ir išsamų pokalbį apie situaciją Baltarusijoje.

„Kalbant apie karinį aspektą, mes turime sutartį su Rusijos Federacija pagal Sąjunginės valstybės principus. Šie momentai kaip tik atitinka šią sutartį. Todėl šiandien su Rusijos prezidentu ilgai ir išsamiai aptarėme situaciją. Turiu pasakyti, aš net šiek tiek nustebau – jis absoliučiai informuotas apie tai, kas vyksta“, – teigė A. Lukašenka.

Šeštadienį A. Lukašenka aptarė padėtį su Rusijos prezidentu V. Putinu. Kiek žinoma, šis jų pokalbis telefonu yra pirmasis abiejų lyderių tiesioginis kontaktas po rinkimų Baltarusijoje.

Kremliaus pareiškime sakoma, kad V. Putinas ir A. Lukašenka išreiškė viltį, jog įtampa bus greitai išsklaidyta.

„Abi pusės išreiškė įsitikinimą, kad visos iškilusios problemos bus greitai sureguliuotos, – sakoma Kremliaus pranešime. – Svarbiausia, kad šiomis problemomis nepasinaudotų destruktyvios jėgos, siekiančios pakenkti abiem šalims naudingam bendradarbiavimui sąjunginės valstybės pagrindu.“

Rusija ir Baltarusija 1997 metais sudarė sutartį dėl glaudesnės sąjungos, nors abi valstybės nebuvo sujungtos. Minsko ir Maskvos ryšius pastaruoju temdė abiejų šalių ginčai ir A. Lukašenkos įtarimai, kad V. Putinas nori prisijungti Baltarusiją prie Rusijos.

Per susitikimą su Gynybos ministerijos pareigūnas A. Lukašenka pareiškė: „Paklausykit – turime normalią šalį, sukurtą pagal konstituciją. Mums nereikalingos jokios užsienio vyriausybės, jokie tarpininkai“, aiškiai turėdamas omenyje Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderių pasiūlymą padėti spręsti krizę.

„Jokia vyriausybė nei užsienyje, nei bet kur kitur, mums nereikalinga – ir šalies ji niekada nevaldys. Nejaugi istorijos nesimokė?“ – A. Lukašenkos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Jis pridūrė susitikimo dalyviams: „Padėtį mes suvaldysime.“

„Ne blogiau už mane žinote, kas vyksta šalyje. Pamažu pradeda siūbuoti arba toliau siūbuoja padėtį, mūsų visuomenę. Prasibrovė iki darbo kolektyvų... Tiesiog noriu dar kartą pasakyti, kad iš to nieko neišeis. Šalies mes neatiduosime“, – kalbėjo A. Lukašenka.

A. Lukašenkos pagrindinė rinkimų varžovė Sviatlana Cichanouskaja kitą dieną po rinkimų pabėgo į Lietuvą, žinodama, kad keli ankstesni prezidento oponentai buvo daugeliui metų įkaltinti, remiantis kaltinimais, kuriuos jų šalininkai laiko išgalvotais.

Pasisakyme minėjo Lietuvą ir Lenkiją

Kaip praneša „BelTA“, A. Lukašenka taip pat atkreipė dėmesį į, jo žodžiais, „ginkluotojo komponento“ didinimą kaimyninėse Lenkijoje ir Lietuvoje, kurių teritorijoje vyksta NATO karinės pratybos.

„Mane labiau jaudina situacija, kuri klostosi mums kaimyninių valstybių – Lenkijos ir Lietuvos – teritorijoje. Ten, kaip jums žinoma, vyksta NATO karinės pratybos. Tai dar būtų nieko, bet šiose teritorijose eskaluojamas ir didinamas ginkluotasis komponentas. To nematyti, ramiai tai stebėti mes, suprantama, negalime. Ir kai anksti rytą aš kalbėjausi ir klausiausi Generalinio štabo viršininko pranešimo, aš pastebėjau: mūsų kariškiams ši problema irgi kelia nerimą“, – teigė A. Lukašenka.

Pasak jo, ši tema buvo svarstoma dar pernai, ir tada buvo parengtas tam tikras reagavimo į tokius įvykius algoritmas.