Apie tai jis pareiškė gruodžio 2 d. nuotoliniu būdu vykusioje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) sesijoje.
„Kalbama apie, cituoju – „istorinį Baltarusijos žemių priklausymą Lenkijai“. Tai jau atvirai skelbiama. Argi aš, kaip prezidentas, ir baltarusiai galime su tuo sutikti? Pasirodo, ten, kur šiuo metu gyvename, mums tos žemės nepriklauso. Aišku kam. Šia kryptimi ir veikia <...> Sakykite, kaip į tai reaguoti?“ – sesijoje pareiškė A. Lukašenka.
Jis tikino esą kišimasis iš išorės yra šalyje susiklosčiusių protestų nuotaikų priežastis ir paragino KSSO lyderius susivienyti prieš daromą spaudimą.
„Šiandien mums kaip niekad reikia būti kartu, vieningiems“, – pabrėžė jis.
A. Lukašenka teigė, kad Vakarų valstybių veiksmai nukreipti ne tik prieš Baltarusiją, bet ir prieš Rusiją.
„Įvykiai Baltarusijoje (sako atvirai) – tramplinas padaryti spaudimą Rusijai. Tiesiog draugiškai noriu pasakyti – jei kažkas galvoja, kad tai kažkur toli, Baltarusija, kad tai ne pas mus... Galbūt ir mes kažkada taip galvojome. Net įvykiai Ukrainoje – galvojome, kad kažkur, ne pas mus. Nespėsite apsidairyti, kaip tai vyks pas jus“, – sakė jis.
Žodžius apie „kišimąsi iš išorės“ pakomentavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Iš tiesų kišimasis iš šono kelia nerimą: finansinė parama, informacinis priedas, politinis palaikymas ir taip toliau. Labai tikiuosi, kad baltarusiams pakaks politinės brandos tam, kad ramiai, be jokių staigių judesių sukurti vidinį politinį dialogą su visomis politinėmis jėgomis ir išspręsti visus savo vidinius klausimus patiems, be jokio spaudimo ir be kišimosi iš šalies“, – teigė V. Putinas.
A. Lukašenka dėstė esą tarptautinė sankloda ritasi „valdomo chaoso“ link ir kad už socialinių konfliktų stovi pasauliniai žaidėjai.
„Akivaizdžiai matosi gerai apgalvotas ir surežisuotas pasaulinių žaidėjų, kartais nesiskaitančių su niekuo, net su savo žmonių interesais, veikimas“, – sakė A. Lukašenka.
Anot A. Lukašenkos, COVID-19 pandemija ne tik padidino tarptautinių santykių problemas, bet ir paaštrino socialinius konfliktus ir visame pasaulyje vyksta beprecedenčiai masiniai neramumai.
„Jau aišku, kad tai ne spontaniška nepasitenkinimo apraiška, kaip mums bando pavaizduoti masinio informavimo priemonėse“, – sakė jis.
Baltarusijoje jau beveik keturis mėnesius vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo oficialiai paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Europos Sąjunga ruošiasi griežtinti sankcijas Minsko režimui už ilgiau kaip tris mėnesius besitęsiančias represijas prieš taikius protestuotojus, praėjusį ketvirtadienį pareiškė krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius.
Po rugpjūčio 9-ąją įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai nepertraukiamai vadovaujantis autoritaras Aliaksandras Lukašenka, šalyje buvo „sulaikyta daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, daugiau kaip 100 kalinių Europos Sąjungos pripažinti politiniais. Dokumentuota ne mažiau kaip 500 kankinimų atvejų, ne mažiau kaip keturi žmonės buvo nužudyti“, per Europos Parlamento plenarinį posėdį sakė J. Lenarčičius, kalbėdamas Bendrijos diplomatijos vadovo Josepo Borrellio vardu.
Kaip naujausią pavyzdį jis pateikė lapkričio 12-ąją įvykusį incidentą, kai 31-erių Romanas Bandarenka mirė dėl sunkios galvos traumos, kaip manoma, sukeltos civilius drabužius vilkėjusio milicijos pareigūno.
„Tai dar vienas žiaurių represijų, Baltarusijos valdžios vykdomų prieš taikiai protestuojančius savo pačios žmones, gėdingas rezultatas“, – pabrėžė komisaras.
J. Lenarčičius nurodė, kad Europos Komisija pradėjo „parengiamąjį darbą trečiam sankcijų paketui, papildysiančiam mūsų jau priimtas sankcijas 55 asmenims, atsakingiems už smurtines represijas ir rinkimų klastojimą“,.
„Kalbant apie vadinamąjį „Magnitskio įstatymą“, Komisija savo darbą atliko. Ji pateikė pasiūlymą [ES] Tarybai“, – sakė komisaras.
Jis pabrėžė, kad ES laikosi pozicijos, jog Baltarusijos prezidento rinkimai „nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, o Lukašenka neturi demokratinio legitimumo“. J. Lenarčičius pridūrė, kad žmogaus teisių padėtis šioje šalyje toliau blogėja.
Anot eurokomisaro, „negali būti nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimus, panašius į mūsų stebimus Baltarusijoje“.
„Europos Sąjunga vadovauja žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Baltarusijoje tarptautinei iniciatyvai“, – sakė J. Lenarčičius.