„Jie [Vakarų šalys] puikiai suvokia: jeigu jie sukels karelį Donbase arba kur nors prie sienos su Rusija, Baltarusija neliks nuošalyje. Ir aišku, kieno pusėje bus Baltarusija“, – prezidentūros spaudos tarnyba citavo A. Lukašenką per vieną strateginį pasitarimą Gynybos ministerijoje.
„Jie tai supranta, todėl jau pradėjome stiprinti savo šiaurinę [ir] Baltarusijos sieną su Ukraina. Nors tam jokių faktų, priežasčių šiandien nėra. Ten – visiška ramybė ir netgi ramiau negu buvo anksčiau“, – pridūrė jis.
A. Lukašenka vėl kaltino, kad „Vakarų šalys prie sienų su Baltarusija telkia savo pajėgas“.
„Jie ten perkelia karinį kontingentą ir apie tai atvirai skelbia, – sakė jis. – Šiuo etapu – apie 8 tūkst. [karių]. Kas dedasi prie [Baltarusijos] vakarinės sienos su Lenkija ir Pabaltiju – jūs gerai informuoti.“
Lenkija, Latvija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais registruoja išaugusį migrantų srautą iš Baltarusijos. Europos Sąjunga kaltina Minsko režimą sąmoningai kurstant chaosą prie Bendrijos sienų, o Baltijos valstybės ir Lenkija šiuos veiksmus vadina hibridine agresija. Minskas eilinė sykį atmeta visus kaltinimus.
Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis, Latvijoje – ekstremalioji padėtis, pradėtos statyti pjaunančios vielos užtvaros, sustiprinta sienos apsauga.
Vakarų valstybės šį mėnesį taip pat reiškė reiškė susirūpinimą dėl padidėjusio Rusijos karinio aktyvumo prie sienos su Ukraina.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose taip pat kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną, kad paremtų kovotojus dviejuose prorusiškuose separatistiniuose regionuose, tačiau Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Penktadienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Vakarų vardu vėl išreiškė susirūpinimą dėl rusų pajėgų telkimo ir perspėjo, kad „jei Rusija panaudos jėgą prieš Ukrainą, tai jai kainuos ir sukels pasekmių“.
Maskva atmetė Vakarų kaltinimus, kad Rusija gali ruoštis invazijai į Ukrainą, ir apkaltino dirbtinai kurstant įtampą regione.
NATO vadovas: Rusija pajus padarinius, jei panaudos jėgą prieš Ukrainą
NATO vadovas J.Stoltenbergas penktadienį pabrėžė, kad Rusijai teks pajusti padarinius, jei ji panaudos savo karines pajėgas Ukrainoje, ir pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų telkimo pasienyje.
„Aišku, kad, jei Rusija panaudos jėgą prieš Ukrainą, tai kainuos ir turės padarinių“, – sakė jis spaudos konferencijoje.
J. Stoltenbergas sakė, kad šią savaitę Latvijos sostinėje Rygoje vyksiančiame NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime bus svarstomas Rusijos karinių dalinių telkimas pasienyje, kuris suteikia „labai rimtų priežasčių būti smarkiai susirūpinusiems“.
„Tai jau antras kartas šiais metais, kai Rusija regione sutelkia didelę ir neįprastą pajėgų koncentraciją“, – sakė jis, išvardydamas „sunkiosios technikos pajėgumus, tokius kaip tankai, artilerijos šarvuočiai, bepiločiai orlaiviai ir elektroninės kovos sistemos, taip pat kovai pasirengusius karius“.
J. Stoltenbergas karinių pajėgų telkimą pavadino „neišprovokuotu ir nepaaiškinamu“ ir perspėjo, kad „tai didina įtampą ir kelia klaidingų apskaičiavimų riziką“.
Maskva pavadino Vakarų „isterija“ nuogąstavimus, kad ji galimai planuoja įsiveržti į Ukrainą, kurios dalį – Krymą – aneksavo 2014 metais.
Naujasis Rusijos pajėgų telkimas vyksta po panašaus veiksmo balandį, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė apie 100 tūkst. karių.
J. Stoltenbergas sakė, kad nors Ukraina nėra NATO narė ir jai netaikomas kolektyvinės gynybos paktas, aljansas „pasiųs Rusijai aiškią žinią, kad NATO yra tam, kad gintų ir saugotų visus sąjungininkus“.
„Turime užtikrinti, kad nekiltų jokių nesusipratimų, nebūtų vietos klaidingiems apskaičiavimams dėl NATO ryžto, gebėjimų ir valios ginti visus NATO sąjungininkus“, – sakė jis.