„Grasinimai ir išpuoliai (tai irgi mums kelia rūpestį) prieš gamyklų ir fabrikų darbuotojus, įmonių vadovus. Juos prieš prasidedant darbo dienai ir jai pasibaigus įleidžia į vidų agresyviai nusiteikusios minios koridoriumi. Kaip gestapas. Tiesiog noriu pasakyti darbuotojams, labai jiems padėkoti ir paprašyti, kad nenuleistų akių į asfaltą. Jūs, darbuotojai, esate savo gamyklos šeimininkai, o su tais mitinguotojais, kurie jus pasitinka prie įėjimo, mes susitvarkysime“, – A. Lukašenkos žodžius cituoja „BelTA“.
Pranešama, kad jis taip pasakė susitikimo su Valstybės saugumo tarybos nariais metu.
„Rengiami išpuoliai net prieš vyriausybės aparato darbuotojus. Matėte, kaip kai kurie mitinguotojai elgėsi sveikatos apsaugos ministro atžvilgiu“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Tai jau antrasis Valstybės saugumo tarybos susitikimas per dvi dienas.
A. Lukašenka paragino Europos Sąjungos lyderius ne svarstyti padėtį Baltarusijoje, o atkreipti dėmesį į savo šalių problemas.
Kaip praneša naujienų agentūra „BelTA“, jis tai pareiškė trečiadienį per Saugumo tarybos posėdį, kuriame dalyvavo regionų vadovai.
„Vakarų valstybių lyderiai siūlo mums derybas, pokalbius. O patys tuo metu toliau varo savo liniją. Mes tai matome, suprantame. Aš noriu, kad jie tai išgirstų. Jie ketina šiandien ar rytoj surengti pasitarimą – ar tai užsienio reikalų ministrų, ar tai Europos Vadovų Tarybos lygiu, – sakė A. Lukašenka. – Aš jiems tiesiog patarčiau: užuot baksnoję pirštu į mus, verčiau įtraukite į savo pasitarimų darbotvarkę „geltonųjų liemenių“ Prancūzijoje ar siaubingų riaušių Jungtinėse Valstijose klausimus. Aš norėčiau, kad jie pirmiausia apsvarstytų protestus pries koronavirusinę izoliaciją Vokietijoje, kitose Europos šalyse“.
Anot tariamo Baltarusijos prezidento, pačioje Europos Sąjungoje labai daug problemų. „Ir nereikia šiandien maksėti galva į Baltarusiją, siekiant nukreipti dėmesį nuo tų problemų, kurių esama Prancūzijoje, Jungtinėse Valstijose, Vokietijoje ir kitur“, – pabrėžė A. Lukašenka.
Pasak jo, jau po to, apsvarsčius savo problemas, šeštu ar septintu punktu būtų galima įtraukti į darbotvarkę ir Baltarusijos klausimą. „Man regis, kad šių ponų akyje rąstas, bet jie jo nepastebi. Dievai jų nematę“, – pridūrė A. Lukašenka.
Apskritai, pasak A. Lukašenkos, „nepaisant to, kad visa šalis iš principo... užsiėmusi darbu, lieka sunkumų dėl visuomeninės ir politinės padėties“. „Mes tai matome. Kaip aš sakiau vakar, nusiraminti negalima. Tie, kas nori mus užliūliuoti: nepavyks“, – pridūrė jis.
A. Lukašenka taip pat apkaltino Vakarų valstybes, kad jos „to neslėpdamos“ yra pasirengusios finansuoti gatvių protestus Baltarusijoje.
„Vakarų valstybės jau tiesiai, to neslėpdamos, atvirai pareiškia apie lėšų rinkimą ir jų nukreipimą į Baltarusiją. Mes tai matome, – sakė jis. – Žinoma, mes negalime atsekti visų lėšų, kurios čia patenka. Todėl, kad labai daug lėšų ateina grynaisiais. Bet mes tai žinome ir į šį klausimą sutelksime dėmesį.“
Taip pat A. Lukašenka vėl pažadėjo (apie tai jis kalbėjo ir antradienį) išvaikyti opozicijos Koordinacinę tarybą, kurią įsteigė jo konkurentės rinkimuose Sviatlanos Cichanouskajos šalininkai, siekdami valdžios perdavimo.
„Sukurtas vadinamasis juodasis šimtas valdžiai perimti ir perduoti. Vadinamasis opozicijos štabas. Įdomu tai, kad ten žmonės jau stoja į eilę ir dalijasi portfelius. Noriu pasakyti, gerbiamieji juodojo šimtuko nariai, kad šalyje nėra tiek portfelių, kiek jūsų laukia eilėje. Užtat yra šluotų ir kastuvų. Aprūpinsime... Noriu dar kartą priminti, jog už alternatyvių, paralelinių ir kitų organų, tų pačių „šimtų“, steigimą siekiant užgrobti valdžią baudžiama įstatymų nustatyta tvarka“, – pareiškė A. Lukašenka.
A. Lukašenka pavadino neleistinu „kišimąsi iš užsienio“ į įvykius šalyje ir pareiškė, kad valstybė tam duos atkirtį, praneša „BelTA“.
„Tie, kurie šiandien, ypač užsienyje (tai jau akivaizdžiai matyti), kardus galanda, gaus rimtą atkirtį. Tai ne tušti žodžiai. Gardine jau keliamos Lenkijos vėliavos. Tai neleistina. Ir tokiems dalykams kelias bus užkirstas kardinaliai“, – pareiškė jis trečiadienį per šalies Saugumo tarybos posėdį.
Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Gardine per mitingus buvo matyti Europos Sąjungos šalių vėliavų.
A. Lukašenka, kurio prezidento statuso nepripažįsta Europos Sąjunga ir keletas kitų valstybių, padarė užuominą, kad turi „į ką atsiremti“, jeigu protestuotojų veiksmai suintensyvėtų.
„Mes jokiu būdu nesame vieni... Esu labai gerai informuotas apie tas akcijas (pavyzdžiui, apie Laisvės eiseną – UNIAN). Žmonės išsakė savo poziciją. Noriu dar kartą pabrėžti: jeigu kas nors galvoja, kad šios šalies valdžia pakrypo ir ėmė svyruoti, jie klysta. Taip pat noriu pasakyti, jog valdžiai yra į ką atsiremti. Todėl mes nebijome. Savo kelią nueisime, kaip priklauso“, – pareiškė A. Lukašenka.
Nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais, šalį krečia beprecedenčio masto protestai. Oficialūs rezultatai rodo, kad rinkimus laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis A. Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, bet opozicija teigia, kad tikroji nugalėtoja yra Sviatlana Cichanouskaja, anot rinkimų komisijos, gavusi kiek daugiau nei 10 proc. balsų.
Rinkimų dienos vakarą ir porą vėlesnių dienų Baltarusijos saugumo pajėgos mėgino nuslopinti protestus brutaliomis priemonėmis. Prieš demonstrantus buvo naudojamos kurtinamosios granatos, ašarinės dujos, guminės kulkos ir ašarinės dujos. Kaip rodo oficialūs duomenys, buvo sulaikyta apie 6,7 tūkst protestuotojų, per 250 žmonių buvo sužeisti ir hospitalizuoti, mažiausiai trys žmonės neteko gyvybių.
Grasino ir vakar
A. Lukašenka antradienį pareiškė, kad jo perrinkimą į valstybės vadovo postą ginčijančios opozicijos įkurta Koordinacinė taryba yra mėginimas užgrobti valdžią ir pagrasino imtis „adekvačių priemonių“.
„Jie mums primeta kitą pusę. Ir reikalauja nei daug, nei mažai – perduoti jiems valdžią. Taigi, mes tai vertiname vienareikšmiškai: tai yra mėginimas užgrobti valdžią su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis“, – per Valstybės saugumo tarybos pasitarimą sakė A. Lukašenka.
Baltarusijoje rugpjūčio 9-ąją įvykusius prezidento rinkimus, kaip oficialiai paskelbė režimui lojali Centrinė rinkimų komisija, triuškinamai laimėjo A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija laiko rinkimų rezultatus suklastotais, o jos šalininkai pastarosiomis dienomis rengė masinius protestus, neregėtus šalyje nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Anksčiau antradienį pagrindinės opozicijos kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos, šiuo metu pasitraukusios į Lietuvą, bendražygė Maryja Kalesnikava pranešė, kad Koordinacinė taryba susirinks į savo pirmąjį posėdį ir kad per jį rengiamasi suformuluoti reikalavimus valdžiai.
„Pirmasis tarybos posėdis planuojamas jau šiandien. Taip pat šiandien įvyks spaudos konferencija. Pirmojo posėdžio darbotvarkėje – tarybos, jos darbo principų formavimas, taip pat visuomenės reikalavimų valdžiai formulavimas“, – nurodė M. Kalesnikava.
„Iniciatyva įkurti tarybą kilo iš [neįregistruoto kandidato į prezidentus Viktaro] Babarykos ir Cichanouskajos štabų. Tačiau tai yra atvira struktūra. Mes siūlome prie jos prisijungti įvairių bendruomenių lyderiams – nuo darbininkų iki teatro direktorių“, – sakė M. Kalesnikava.
Ji pabrėžė, kad Koordinacinė taryba nėra politinė partija.
„Tai nėra partija. Tai yra pilietinė žmonių bendruomenė, kuri turi daryti įtaką taikiam valdžios perdavimui“, – nurodė ji.
Pirmadienį S. Cichanouskajos patikėtinė Volha Kavalkova sakė, kad prie opozicijos kuriamos kuriamos valdžios perdavimo koordinavimo tarybos prisidėjo iškilių šios šalies visuomenės, verslo, kultūros ir politikos veikėjų, įskaitant Nobelio literatūros premijos laureatę Sviatlaną Aleksijevič.
A. Lukašenka pagrasino imtis prieš šios tarybos narius „adekvačių priemonių“.
„Noriu perspėti patekusius į šį štabą, kad imsimės adekvačių priemonių – tačiau vien tik pagal konstituciją ir įstatymą. Turime pakankamai šių priemonių, kad atvėsintume kai kurias karštas galvas“, – perspėjo jis.
Autoritarinis lyderis pareiškė, kad tarybos narius motyvuoja jų asmeninės ambicijos ir nuoskaudos, o ne jų deklaruojamas siekis grąžinti Baltarusijai demokratiją.
S. Cichanouskajos patikėtinė V. Kavalkova pirmadienį nurodė, kad į Koordinacinę tarybą jau įtraukta daugiau kaip 30 žmonių.
Tarp jų yra pati V. Kavalkova ir S. Aleksijevič, žmogaus teisių centro „Viasna“ pirmininkas Alesis Bialiackis, Kinijos ir Baltarusijos pramonės parko „Velikij Kamen“ administracijos atstovas Alesis Duko, teisininkas Maksimas Znakas, prezidento posto siekusio Viktaro Babarykos kampanijos vadovė Maryja Kalesnikava, kino scenaristas ir režisierius Andrejus Kureičykas, pedagogas Jauhenas Liviantas, verslo grupės "А-100“ vadovas Aliaksandras Centeras, menininkas Vladzimiras Cesleras, ekonomisas Siarhejus Čalas, kultūrologė Julija Čarniauskaja ir kiti.
„Tai nereiškia, kad kitų pareiškimai atmesti – tebedyksta koordinacinės tarybos pagrindinio sąstato formavimas ir bus sukurtos platformos išplėsto sąstato darbui, darbo ir ekspertų grupėms“, – patikrino V. Kavalkova.