„Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu Turkijos televizijos ir radijo bendrovei TRT papasakojo, kokiu atveju Baltarusija gali blokuoti dujų tranzitą į Europą“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.
„Jeigu sankcijos, kurias jie mums įvedė ar įves ateityje pastūmės mus į ekstremalią padėtį ir neturėsime kitų būdų, kaip į jas reaguoti, pasinaudosime šia griežta priemone“, – pareiškė A. Lukašenka per interviu Turkijos televizijai TRT, komentuodamas galimą dujų tranzito sutrikdymą.
TRT paklaustas, kaip klostosi derybos su Europos Sąjunga dėl migrantų krizės, A. Lukašenka pareiškė, kad „jų viena vienintelė pozicija: „išsidraskyti“.
„Niekaip. Jie suinteresuoti šiuo klausimu nieko nedaryti. Nenori to daryti. O jiems ir nereikia nieko daryti. Jiems reikalinga priežastis spausti Baltarusiją. Todėl jokiose derybose nedalyvauja. Nors ir atsakingus asmenis pasirinko, kurie turėjo su mumis kalbėtis. Tikriausiai labai užsiėmę. Problemų Europos Sąjungoje dabar labai daug, tai tikriausiai, kaip suprantame, jiems ne iki mūsų“, – kalbėjo A. Lukašenka.
A. Lukašenka lapkritį jau grasino blokuoti gamtinių dujų tiekimą Europai atsakant į bet kokias naujas sankcijas dėl migrantų krizės jo šalies pasienyje su Europos Sąjungos nare Lenkija.
„Jei jie mums paskelbs papildomų sankcijų,.. privalome atsakyti“, – tuomet pareiškė A. Lukašenka.
Jis užsiminė, kad Baltarusija galėtų uždaryti dujų tranzitą iš Rusijos į Europos Sąjungą per dujotiekį Jamalas–Europa. Per Baltarusiją eina tarptautinis magistralinis eksporto dujotiekis Jamalas–Europa, o pastaruoju metu gamtinių dujų tranzito iš Rusijos į Vakarus apimtis gerokai išaugo, pažymėjo A. Lukašenka.
„O jei mes uždarysime tranzitą per Baltarusiją? Per Ukrainą nepraeis – ten Rusijos siena uždaryta. Per Pabaltijį kelių nėra. Jei mes uždarysime lenkams ir, pavyzdžiui, vokiečiams, kas tada bus? Mes gindami savo suverenitetą ir nepriklausomybę neprivalome sustoti – prieš nieką“, – pareiškė A. Lukašenka.
„Mes šildome Europą, [o] jie mums dar grasina, kad uždarys sieną. O jei mes blokuosime į ten [tiekiamas] gamtines dujas? Todėl aš Lenkijos vadovybei, lietuviams ir panašiems begalviams rekomenduočiau prieš kalbant pagalvoti“, – pareiškė jis.
Tranzitinis dujotiekis Jamalas–Europa, taip pat ir jo atkarpa Baltarusijoje, yra Rusijos valstybės kontroliuojamo dujų giganto „Gazprom“ nuosavybė.
Jis taip pat yra Baltarusijos magistralinių dujotiekių operatorės „Gazprom transgaz Belarus“ savininkas, ją iš Baltarusijos valstybės už 5 mlrd. JAV dolerių dalimis nupirkęs 2007–2011 metais.
„Gazprom transgaz Belarus“ yra gamtinių dujų importuotoja į Baltarusiją, užtikrina jų tranzitą per Baltarusiją į Rusijos Kaliningrado sritį, Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą visais kitais nei Jamalas–Europa vamzdynais.
Kremlius po šio grasinimo pareiškė, kad A. Lukašenkos pareiškimas dėl galimybės blokuoti dujų tranzitą į Europą nebuvo derinamas.
„Ne, jie niekaip nesuderinti“, – į atitinkamą klausimą atsakė D. Peskovas. „Šiuo atveju taip, tai mūsų sąjungininkė, bet tai yra suvereni valstybė“, – pabrėžė jis.
Gruodžio pradžioje jis vėl pakartojo savo grasinimą. Tuomet jis sakė, kad yra pasirengęs stabdyti Rusijos energijos išteklių tranzitą, jeigu Lenkija uždarys sieną su Baltarusija.
A. Lukašenkos teigimu, sutartiniai įsipareigojimai dėl energijos išteklių tiekimo jam nėra „jokia kliūtis“.
„Kai mane „dusins“ lenkai ar dar kas nors, ar aš žiūrėsiu į kokias nors sutartis? Liaukitės, apie ką jūs kalbate“, – tuomet pareiškė jis.
Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis lapkritį pareiškė, kad jo vyriausybė dėl migracijos krizės yra pasirengusi sugriežtinti sankcijas Baltarusijai, įskaitant sienos kirtimo punktų uždarymą, kad būtų sustabdytas krovinių gabenimas per kaimyninę šalį.
Vakarai kaltina A. Lukašenką apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos, tokiu būdu keršijant už sankcijas, paskelbtas jo režimui dėl represijų prieš opoziciją.
