Lukašenka: atsakas bus „tikslus ir kariškas“ ^papildyta

„Mūsų ekonomika patiria beprecedentį savo mastu... spaudimą iš išorės. Tęsiami ne tik agresyvi retorika, bet ir veiksmai. Vadinasi, reiktų kruopščiai išanalizuoti mūsų taikomas priemones. Galvoju, kad tai jau padaryta“, – sakė jis per Minske įvykusį pasitarimą dėl šalies socialinio ir ekonominio vystymosi.

A. Lukašenkos žodžius citavo jo spaudos tarnyba. Jis pridūrė, kad Baltarusija ne pirmą kartą susidūrė su sankcijų spaudimu ir kad šalyje tam rengtasi mažiausiai pusmetį, o vyriausybėje veikia vadinamasis kovos su krize štabas.

„Valstybės vadovas pabrėžė, kad bendrai vyriausybė turi šiais klausimais užsiimti principingai, be biurokratinio vilkinimo, tiksliai ir kariškai“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.

Anot A. Lukašenkos, šalis sugebėjo išlaikyti ekonomikos augimą ir neleisti daugumos problemų perkelti į žmonių kasdienį gyvenimą. „Štai pagrindinė užduotis. Kad ir kokios būtų sankcijos, kad ir kaip mus spaustų, kad ir ką bandytų su mumis padaryti, mes privalome taikyti tokias priemones, kad žmonės šių sankcijų nepajustų. Bent jau kad šios iš išorės [taikomos] sankcijos ir priemonės nelemtų žmonių gyvenimo“, – pareiškė jis.

Baltarusija ketvirtadienį pasmerkė Vakarų šalių sprendimą išplėsti sankcijas Minsko režimui dėl migrantų krizės prie Europos Sąjungos rytinių sienų.

„ES sprendimo dėl naujausių sankcijų prieš suverenia Baltarusiją ir paties jų turinio absurdiškumo gylis dabar jau sunkiai suvokiamas“, – sakoma Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Minskas pridūrė, kad Europos pareigūnai „sugalvojo kažkokią agresiją iš taikios Baltarusijos pusės ir, nepaisydami sveiko proto, pateiktų faktų, pradėtų techninių konsultacijų ir papildomų priemonių, kurių Baltarusija imasi neteisėtai migracijai stabdyti, veidmainiškai sudavė sankcijų smūgį“.

Ministerija taip pat kaltina Vakarus „demonizuojant“ Baltarusiją ir pažadėjo, kad Minskas imsis „griežtų, asimetriškų, bet adekvačių“ atsakomųjų priemonių.

„Visa atsakomybės našta kraunama ant Baltarusijos, įžūliai ignoruojant pasaulinės migracijos krizės tikrąsias priežastis“, – sakoma URM pranešime.

Pastaraisiais mėnesiais tūkstančiai migrantų iš Vidurinių Rytų atvyko į Baltarusiją, tikėdamiesi per šią šalį patekti į Europos Sąjungą, kirtę Lietuvos, Latvijos arba Lenkijos sienas.

Praeitą mėnesį apie 2 000 žmonių spaudžiant šalčiui buvo susitelkę improvizuotoje stovykloje prie sienos, bet galiausiai baltarusių pareigūnai šiuo žmones perkėlė į vieną logistikos centrą.

JAV ir Europa išplėtė sankcijas Baltarusijai

Jungtinės Valstijos, Kanada ir jų sąjungininkės Europoje ketvirtadienį išplėtė sankcijas Baltarusijai, įvesdamos suvaržymus kai kuriems vyriausybės veikėjams ir juridiniams subjektams už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“ kurstymą.

Tarp 20 asmenų, kuriems bus taikomos JAV Iždo departamento paskelbtos naujausios sankcijos, minimas Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos sūnus Dzmitras, taip pat aukšto rango saugumo ir teisingumo pareigūnai, žymūs žiniasklaidos atstovai.

Be to, į sankcijų sąrašą įtrauktos 12 Baltarusijos įmonių ir trys oro transporto vienetai.

JAV sankcijos bus taikomos Baltarusijos kalio trąšų įmonei „Belaruskalij“, kuri yra viena didžiausių šios produkcijos gamintojų pasaulyje ir laikoma svarbiu Minsko režimo pajamų šaltiniu ir to paties sektoriaus bendrovei „Slavkalij“. Suvaržymai taip pat bus taikomi su gynybos sektoriumi susijusioms bendrovėms „Transaviaeksport“ ir „Beltecheksport“.

JAV Iždo departamentas taip pat suvaržė JAV teisės subjektų prekybą kai kuriais Baltarusijos vyriausybės skolos popieriais.

Sankcijos Minskui išplečiamos reaguojant į „besitęsiančius išpuolius prieš žmogaus teises ir pagrindines laisves Baltarusijoje, tarptautinių normų nepaisymą ir besikartojančius represijų aktus“, – sakoma JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Europos Sąjungos bendrame pranešime.

Jame A. Lukašenkos režimas raginamas „nedelsiant ir visiškai nutraukti nelegalios migracijos per savo sienas su ES organizavimą“.

„Raginame režimą besąlygiškai ir neatidėliojant paleisti beveik 900 politinių kalinių (ir) baigti savo represijų kampaniją“, – sakoma pranešime.

Pasak Vašingtono, jo sankcijos nukreiptos prieš „migrantų kontrabandą ir migrantų pavertimą aukomis“.

„Šios dienos veiksmai demonstruoja nesvyruojantį ryžtą imtis veiksmų prieš žiaurų režimą, kuris vis labiau malšina baltarusius, kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje, ir toliau skriaudžia žmones, siekiančius tik gyventi laisvėje“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.

Penktasis sankcijų paketas

Tai jau penktas koordinuotas sankcijų Baltarusijai paketas, įšaldantis į sankcijų sąrašą patenkančių fizinių ir juridinių asmenų turtą ir įvedantis kelionių bei verslo draudimus. JAV sankcijomis siekiama blokuoti į sąrašą patekusius subjektus nuo pasaulinės finansų sistemos.

JAV, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada plečia nuolat plečia sankcijas Baltarusijos režimui, įvestas po A. Lukašenkos susidorojimo su taikiais protestuotojais po ginčytino jo perrinkimo 2020 metų prezidento rinkimuose.

Vakarų sostinės nepripažįsta šių rinkimų rezultatų ir laiko juos suklastotais, tačiau A. Lukašenką palaiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Apie šį Vašingtono ir jo sąjungininkių žingsnį buvo paskelbta kitą dieną po Europos Sąjungos diplomatų siūlymo išplėsti sankcijas dar 28 asmenims ir subjektams Baltarusijoje, kuriomis reaguojama į Minsko režimo vaidmenį kurstant migrantų krizę prie rytinių Bendrijos sienų.

Briuselis kaltina A. Lukašenkos režimą surengus „hibridinę ataką“ prieš ES, priviliodamas tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų prie Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sienų.

A. Lukašenka neigia esąs už tai atsakingas.

Valstybės narės jau anksčiau nusprendė išplėsti sankcijas Baltarusijai, o trečiadienį Bendrijos diplomatijos vadovai patvirtino Europos Komisijos sudarytą sąrašą.

ES sankcijos įsigaliojo ketvirtadienį, kai jos buvo paskelbtos Bendrijos oficialiajame leidinyje.

„Atsižvelgiant į padėties Baltarusijoje rimtumą, į fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą turėtų būti įtraukti 17 asmenų ir 12 subjektų“, – sakoma ES pranešime.

Savo ruožtu Jungtinė Karalystė įvardijo kelis žinomus žurnalistus, kuriuos pavadino A. Lukašenkos vyriausybės „propagandininkais“, taip pat į juodąjį sąrašą įtraukė „Belaruskalij“.

„Šios sankcijos ir toliau taikosi į svarbius A. Lukašenkos režimo pajamų šaltinius ir įveda griežtus apribojimus asmenims, atsakingiems už kai kuriuos blogiausius antidemokratinius veiksmus Baltarusijoje“ , – sakė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Britų Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad sankcijos yra „kruopščiai nukreiptos taip, kad darytų spaudimą keisti elgesį A. Lukašenkai, valstybės institucijoms ir jo aplinkai, tuo pačiu minimalizuojant, kiek tai yra įmanoma, bet kokias nenumatytas pasekmes Baltarusijos platesnei visuomenei“.