„Ypatingą dėmesį skiriame Ukrainos ruožui – ką ten darysime. Matote, ten, į Ukrainą, sutraukiamos NATO pajėgos. Prisidengiant mokymų centrų kūrimu faktiškai ten steigiamos bazės. Ukrainoje steigiamos Jungtinių Valstijų bazės. Suprantama, turime į tai reaguoti“, – sakė A. Lukašenka.

Jo žodžius citavo prezidentūros spaudos tarnyba.

Iš tiesų NATO bazės Ukrainoje nėra kuriamos, čia veikia mokymo centrai, kuriuose savo patirtimi dalijasi užsienio specialistai.

Pasak A. Lukašenkos, ši tema buvo ne kartą aptariama per jo susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Šiuo klausimu konsultavomės ir vis dar konsultuojamės su Rusijos prezidentu. Sutarėme, kad reikia imtis tam tikrų veiksmų. Priešingu atveju rytoj turėsime nepriimtiną situaciją prie pat Baltarusijos ir Rusijos sienos – ten net galėtų būti dislokuotos atitinkamo nuotolio raketos. Mes tam savo sutikimo nedavėme ir negalime to leisti“, – kalbėjo jis.

Maskva ir Minskas reaguodami į galimą NATO pajėgų dislokavimą Ukrainoje imsis bendro atsako, turinčio užtikrinti abiejų šalių saugumą, pirmadienį pareiškė Kremlius.

„Tai veiksmai, užtikrinsiantys mūsų abiejų sąjunginių valstybių saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kokia galėtų būti abiejų valstybių reakcija.

Rusijos „prezidentas [Vladimiras] Putinas ne kartą aptarinėjo galimos NATO karinės infrastruktūros plėtros Ukrainoje temą. Prezidentas Putinas sakė, kad tai peržengia „raudonąsias linijas“, kurias jis ne kartą yra minėjęs“, – pridūrė D. Peskovas.

Kijevas savo ruožtu atmetė A. Lukašenkos pareiškimus ir pareiškė, kad Baltarusijos lyderis tiesiog kartoja Maskvos propagandą.

„Jau kelintą kartą tampame Aliaksandro Lukašenkos nepagrįstų insinuacijų Ukrainos atžvilgiu liudininkai. Akivaizdu, kad Aliaksandras Lukašenka jau visiškai įsisavino Rusijos propagandinės retorikos šablonus apie Vakarų šalių ir konkrečiai Ukrainos keliamas grėsmes. Jis postringauja apie menamas amerikiečių bazes ir kovotojų stovyklas Ukrainoje, tuo pačiu metu versdamas mūsų kaimynę Baltarusiją vientisa Rusijos karine baze“, – naujienų agentūrai „Interfax“ pirmadienį sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Pasak jo, šiuo metu būtent iš Rusijos kyla pagrindinės grėsmės Ukrainai ir Baltarusijai.

„Išsaugoti Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę, o ne tapti Rusijos priedėliu – štai apie ką iš tikrųjų vertėtų susimąstyti Minske. Ukraina niekada nesikišo ir nesikiš į kaimyninės Baltarusijos reikalus. Ukraina taip pat niekada nekurs jokių grėsmių Baltarusijos žmonių saugumui. Tuo pačiu metu mes visomis jėgomis ir priemonėmis ginsime savo laisvę, nepriklausomybę ir Ukrainos tautos laisvę demokratinį pasirinkimą dėl europinės ir euroatlantinės integracijos“, – pabrėžė O. Nikolenka.

URM atstovas sakė, kad Ukraina pasirinko šį kelią, nes laikosi tokių pačių vertybių kaip ir Europa.

„Darome tai ne prieš ką nors, o išskirtinai todėl, kad Ukrainos ateitį matome Europos laisvųjų tautų bendroje šeimoje, kur gyvenimo, žmogaus orumo ir demokratinio pasirinkimo vertybės yra nepajudinamos. Ir tokia pat ateitis atitinka Baltarusijos interesus“, – pažymėjo O. Nikolenka.

Šiuo metu Ukrainos ir Baltarusijos santykiai įtempti.

Liepos pradžioje Minskas uždarė sieną su Ukraina tvirtindamas, kad iš Ukrainos į Baltarusiją nelegaliai gabenami ginklai.

Tuomet A. Lukašenka teigė, kad esą užsienio jėgos bando nuversti jo autoritarinį režimą ir tuo tikslu į šalį kontrabanda įvežami ginklai.

Anot A. Lukašenkos, kontrabandiniai ginklai gabenami „teroristinėms grupelėms“, kurias neva finansuoja Vokietija, Lietuva, Lenkija, Ukraina ir JAV.

„Iš Ukrainos į Baltarusiją atkeliauja didžiuliai kiekiai ginklų. Todėl įsakiau sienos apsaugos tarnybai visiškai uždaryti sieną su Ukraina“, – kalbėjo A. Lukašenka. Ukraina savo ruožtu paneigė, kad kokiu nors būdu kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus. Anot šalies atstovų, net 1 084 km ilgio sienos su Baltarusija uždarymas visų pirma pakenks gyventojams.

Rugpjūtį Kijevas įspėjo Minską dėl A. Lukašenkos pareiškimų, kad jis yra pasirengęs pripažinti Rusijos suverenitetą Kryme. Tai pranešė Ukrainos URM. Į ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos laikinasis reikalų patikėtinis Ukrainoje Kirilas Kamyševas.

„Baltarusijos diplomatas pirmiausia buvo įspėtas, kad A. Lukašenkos išsakytas pasirengimas pripažinti Rusijos suverenitetą laikinai okupuotame Ukrainos Kryme prilygsta bendrininkavimui Kremliaus nusikaltime prieš Ukrainos teritorijos vientisumą ir suverenitetą su visais su tuo susijusiais tarptautiniais teisiniais padariniais. Tokiais pareiškimais jis pažeidžia Baltarusijos tarptautinius įsipareigojimus laikytis tarptautinės teisės normų ir principų“, – sakoma pranešime.

Ukrainos URM taip pat pakomentavo Baltarusijos vadovo tvirtinimus, kad esą Ukrainos jėgos struktūros ir valdžios atstovai organizuoja smogikų ir šaudmenų permetimą į Baltarusiją.

„Akivaizdu, jog tai yra Kremliaus propagandininkų A. Lukašenkos aplinkoje sukurto Ukrainos kaip Baltarusijai ir baltarusių tautai „priešiškos“ šalies, kas visiškai neatitinka tikrovės, įvaizdžio produktas. Prasimanymais apie Ukrainos ir Vakarų šalių keliamą pavojų Baltarusijos valstybingumui A. Lukašenka mėgina pateisinti savo represijas, Baltarusijos piliečių teisių ir laisvių apribojimą“, – pažymėjo Ukrainos URM.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į A. Lukašenkos grasinimus „parklupdyti“ Ukrainą. Baltarusijos diplomatui buvo pareikšta, kad šie žodžiai „rodo Baltarusijos silpnumą, o ne jos jėgą“.