aA
Žmogaus silpnumas pasireiškia tuo, jog jam žymiai lengviau žiūrėti į problemas ir apie jas kalbėti nei spręsti - rašo apžvalgininkas Edwardas Lucasas portale „stopfake.org“ publikuotame straipsnyje. Anot jo, paprasčiau visą dėmesį koncentruoti į pavojus, matomus plika akimi, nei nerimauti dėl tų, apie kurių egzistavimą galima tik numanyti ar jį įsivaizduoti. Mažiau pastangų kainuoja čiupti po ranka esančius įrankius ir sprendimus, o ne dėti pastangas bandant gauti tuos, kurių mums iš tikrųjų reikia.
Lucasas: Baltijos šalys mus perspėjo, bet mes neklausėme
© DELFI montažas

Pasak E. Lucaso, šios įžvalgos labai tinka ir Vakarų požiūriui į Rusijos kariaujamus politinius karus. Vakarai per daug dėmesio ir jėgų skiria akis draskančiai Kremliaus propagandai, ypač brukamai anglų ir kitomis vakarietiškomis kalbomis.

Tiesą sakant, informacinis karas arba, kaip pastaruoju metu dažniau vadinamas, melagingos naujienos bei realybės vaizdą iškraipantys troliai ir botai – vos vienas, nors ir ryškiausias, gausaus Rusijos arsenalo ginklas, įsitikinęs straipsnio autorius. Per NATO konferenciją rugsėjį E. Lucasas įvardijo dar 19 jų.

Štai jie:

1. Tikslingas korupcijos naudojimas;

2. Kibernetinės atakos, nukreiptos prieš taikiniu pasirinktos valstybės kompiuterių sistemose esančių duomenų konfidencialumą, integralumą ir prieinamumą;

3. Diplomatiniai „skaldyk ir valdyk“ žaidimai, kuriais siekiama susilpninti tarptautines aiškių veiklos taisyklių besilaikančias organizacijas ir sudaryti taikiniu pasirinktos šalies izoliacijos ir negalios apsiginti įspūdį;

4. Piktnaudžiavimas ekonominiais, etniniais, lingvistiniais, regioniniais, religiniais, socialiniais ir kitais nesutarimais;

5. Ekonominės sankcijos, tokios kaip importo draudimai, ribojimai eksportui ir tranzitui;

6. Kliūtys energijos tiekimui, konkrečiai – gamtinėms dujoms;

7. Finansinės panikos kurstymas;

8. Istorijos vertimas ginklu, siekiant pakenkti taikiniu pasirinktos šalies reputacijai ir nuslėpti Kremliaus nusikaltimus;

9. Slaptos informacinės operacijos, pavyzdžiui, programišių darbeliai per Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos prezidento rinkimus;

10. Piktnaudžiavimas tarptautine teisės sistema, pavyzdžiui, Interpolo raudonųjų kortų išdavimams režimo kritikams, kaltinimai šmeižtu, bylų fabrikavimas;

11. Karinis blefas ir betikslis žvanginimais ginklais; reguliarūs ir nereguliarūs kariniai veiksmai;

12. Bandymai, pasitelkus organizuoto nusikalstamumo tinklus, daryti neigiamą įtaką sprendimų priėmėjams ir visuomenės nuomonei;

13. Tiek tiesioginiai, tiek slapti bandymai papirkinėti politines partijas, ekspertus, žiniasklaidą ir akademines institucijas;

14. Grasinimai oponentams ir kritikams fiziniu susidorojimu;

15. Psichologinis karas – tiek individualus, tiek kolektyvinis;

16. Piktnaudžiavimas religija, konkrečiai – manipuliavimas stačiatikiais;

17. Bandymai pakenkti kritinės svarbos infrastruktūrai;

18. Manipuliavimas socialinėmis normomis, visuomenės pasitikėjimu ir valstybinėmis institucijomis;

19. Parama agresyviai ir antisocialinei elgsenai;

Ir tai dar ne viskas. Anot jo, įdomiausia tai, kad šios skirtingos taktikos taikomas chaotiškai, tad tampa dar pavojingesnės. Geriausi iš geriausių Rusijos šnipų tikrai ne kvaili. Jie sugalvoja vis naujų strategijų, naujų derinių ir jų sekų, priklausomai nuo to, kokie metodai veikia, o kokie neduoda naudos. Kol mums atrodo, kad žiūrime į statišką paveikslą, mūsų priešai kurpia naują scenarijų - įsitikinęs E. Lucasas.

Pasak jo, analitikai ir žurnalistai – vieni iš garsiausių balsų šia tema, tačiau tikrai ne jų darbas spręsti šią problemą. Rusijos keliama grėsmė turėtų būti vertinama kaip valstybinio saugumo problema, reikalaujanti itin glaudaus baudžiamojo teisingumo sistemos, žvalgybos agentūrų, finansų institucijų, karinių struktūrų ir kitų bendradarbiavimo. Kampanijų vykdytojai, žiniasklaidos priemonės ir ekspertų grupės gali padėti. Naudinga ir visuomenės bei privataus sektoriaus lyderių pagalba. Svarbiausia nepamiršti, kad ekspertų ir žurnalistų vaidmuo antraeilis. Jie gali skatinti ir padėti valdžiai, bet negali jos pakeisti ir prisiimti jos vaidmens.

Anot straipsnio autoriaus, viena iš didžiausių klaidų yra tai, kad dauguma Vakaruose mano, jog ši problema (kažkodėl) yra naujas reiškinys. Tiesa ta, kad ne. Visos aukščiau išvardytos Rusijos taikomos taktikos praktikoje naudojamos jau kurį laiką, daugeliu atveju net nuo XX amžiaus pabaigos.

Tų šalių – Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vidurio Europos, Gruzijos, Ukrainos ir kitų – gyventojai Vakarus perspėjo. Tik viską neva išmanančios senosios Vakarų valstybės jų nesiklausė, argumentuodamos, kad jos štai Rusiją supranta žymiai geriau nei buvusios nelaisvėje laikytos šalys. Jų arogantiškas įsivaizdavimas, jog žino viską, labai brangiai kainuoja.

„Na, dabar mažiausiai ką galime padaryti, tai pasimokyti iš skaudžios patirties tų, kurie geriausiais pažįsta mūsų bendrą priešininką“, - įsitikinę E. Lucasas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Naujomis karo prognozėmis dalijasi jau ne tik ukrainiečiai: pagrindinė Rusijos puolimo ašis – ties vienu miestu

Pagrindiniai mūšiai Ukrainoje verda Donbase, aplink Severodonecką. Panašu kad Rusijos kariuomenė...

Po Kissingerio pareiškimo – griežta Landsbergio reakcija: tai pavojinga Lietuvai

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad jokia Vakarų ar pasaulio...

Šimonytė susilaukė klausimo dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka įvertinti jau beveik tris metus trunkančios prezidento...

Seime susikirto medikai ir SAM – gydytojai jaučiasi neišgirsti, ministerija atkerta: atėjot čia skųstis (1)

Vis aktyviau kalbama apie gydymo įstaigų reformą . Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Žemės ūkio ministras Navickas apie netikėtą interpeliaciją ir jos autorių: galbūt yra nuoskaudos (1)

Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui neramios dienos. Jo laukia interpeliacija Seime.

Putino apsilankymo ligoninėje vaizdus pamatę komentatoriai pastebėjo ne vieną keistenybę

Rusijos propagandistai greičiausiai vėl nufilmavo surežisuotą vaizdo įrašą, kuriame Kremliaus...

Keiksmažodžiais plūstantis Gražulis Seimo koridoriuose užsipuolė LGBT atstovus papildyta (11)

Seimas ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi dviejų alternatyviai teikiamų projektų, kuriais siekiama...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių Rusija pademonstravo, kas liko iš „Azovstal“ gamyklos (7)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Delfi PliusJurga Jurkevičienė

Roma skaudžiai baudžia turistus: ne ten padėjus sėdynę kentės ir piniginė, ir orumas

Kaip meistriškai Amžinajame mieste po pandemijos dirba ilgapirščiai, jau nemažai rašyta – dėl...

Pocius: planuojame aiškintis „Ignitis“ elektros kainodarą (1)

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba ( VERT ) ketina aiškintis bendrovės „ Ignitis “ kaip...