Laikraščio „Komsomolskaja pravda“ pašnekovo teigimu, yra oficialių duomenų, kad kabinoje pakilimo metu buvo išjungtas garsus ryšys. Dėl šios priežasties neįmanoma sužinoti, ką kalbėjo pilotai prieš lėktuvui nukrentant. Šaltinio spėjimu, katastrofa, greičiausiai, įvyko būtent dėl to, kad įgulos vadas ir pilotas prastai girdėjo vienas kitą.
Nesusipratimas ir sąlygojo lemtingą klaidą. Pilotas, pastebėjęs, kad lėktuvas pakilimo taku nuvažiavo daugiau nei privaloma, įjungė kilimo režimą. Tuo pat metu įgulos vadas, greičiausiai, paspaudė stabdžius, nusprendęs, kad skrydį reikia nutraukti. Lėktuvas, kuriame vienu metu buvo įjungti priešingi režimai, atsiplėšė nuo žemės, ir, įsirėžęs į švyturio anteną, užsidegė ir nukrito.
Kaip primena Komsomolskaja pravda“, žiniasklaida rašė apie dar vieną priežastį, kuri galėjo paveikti ekipažo veiksmus. Pagal vieną iš versijų, įgulos vadas ir pilotas konkuravo tarpusavyje profesinėje sferoje, psichologiškai nesutarė, ir tai sutrukdė jiems suderinti veiksmus pakilimo metu.
Versiją apie tai, kad tragedija galėjo įvykti dėl pakilimo metu įjungtų stabdžių, jau buvo išsakyta anksčiau, tačiau kaltininku buvo įvardytas ne įgulos vadas, o antrasis pilotas. Kaip pranešė žurnalistams šaltinis, susipažinęs su tyrimo duomenimis, greičiausiai, ekipažas per vėlai perėjo į pakilimo režimą, netaisyklingai užfiksavo stabilizatorių, o antrasis pilotas įsibėgėjimo metu įjungė stabdžius, ir tai sukėlė katastrofą. Kad galėtų normaliai pakilti, ekipažui pritrūko vos kelių metrų, pažymėjo šaltinis.
Praėjusią savaitę „Komsomolskaja pravda“ paskelbė įrašą, kuris, neva, buvo iššifruoti ekipažo pokalbiai. Iš įrašo paaiškėja, kad ekipažo veiksmai prieštarauja vieni kitiems, o įgulos vadas, kaip ir buvo manoma anksčiau, perdavė lėktuvo valdymą antrajam pilotui.
Įraše girdėti, kaip įgula ruošiasi pakilimui. Lėktuvą valdo vadas, jis skaičiuoja iki „sprendimų priėmimo taško“ – 190 km/h greičio.
Iki šio rodiklio lėktuvas dar gali sustoti. Po to vadas skaičiuoja sekundes, per kurias variklis pereis į nominalų darbo režimą – pasieks visą trauką. Iš iššifruoto įrašo paaiškėja, kad įgulos vadas netikėtai keičia nominalų režimą į pakilimo režimą. Pasiekęs atsiplėšimo greitį vadas turėjo perimti vairaratį, tačiau taip nepadarė. Pagal kitą versiją, vairaratis užsikirto.
Kompanijos „JAK–Service“ lėktuvas JAK–42 sudužo rugsėjo 7 d. prie Jaroslavlio, pakilęs iš Tunošnos oro uosto. Lėktuvu į Baltarusiją skrido ledo ritulio komanda „Lokomotiv“, kuri turėjo dalyvauti mače su Minsko „Dinamo“ klubu.
Iš 45 lėktuvu skridusių žmonių išgyveno tik du – ledo ritulininkas Aleksandras Galimovas ir borto mechanikas Aleksandras Sizovas. Jie buvo nugabenti gydymui į Maskvos ligonines. Nepaisant gydytojų pastangų, A. Galimovas mirė.