Kaip anksčiau informavo BBC, S. Skripalis ir kartu su juo buvusi moteris pirmadienį smarkiai nukentėjo nuo nežinomos medžiagos poveikio Didžiosios Britanijos Solsberio miesto prekybos centre.
Restoranas „Zizzi“, esantis netoli tos vietos, kur buvo rasti S. Skripalis ir moteris, taip pat apsinuodijusi nežinoma medžiaga, uždarytas atsargumo sumetimais. Manoma, kad nukentėjusieji galėjo ten pietauti.
Gautomis žiniomis, nukentėjusieji nugabenti į ligoninę, jų būklė kritinė. Medžiaga, kuria jie apsinuodijo, oficialiai neįvardijama. Bet kai kurios žiniasklaidos priemonės teigia, jog tai – fentanilis, sintetinė medžiaga, kurios poveikis žmogui panašus į heroino, bet gali būti šimtus kartų stipresnis.
„The Telegraph“ susisiekė su buvusio Rusijos Federalinės saugumo tarnybos darbuotojo Aleksandro Litvinenkos, nunuodyto Didžiojoje Britanijoje 2006 metais poloniu, našle. Pasak moters, kol kas ji turi labai mažai informacijos, bet incidentas „labai primena“ tai, kad atsitiko jos vyrui.
S. Skripalis 2004 metais Rusijoje buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Didžiosios Britanijos naudai. 2006 metais jis buvo nuteistas 13 metų kalėti. 2010 metais tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas suteikė jam malonę. Nuo 2010 metų buvęs VŽV pulkininkas gyvena Didžiojoje Britanijoje.
DELFI primena, kad policija nurodė, kad vyresnis kaip 60 metų vyras ir į ketvirtą dešimtį įžengusi moteris buvo rasti netekę sąmonės ant suolelio viename prekybos centre Solsberyje, esančiame už 137 km į pietvakarius nuo Londono.
Vilšyro policijos vyriausiojo konsteblio laikinasis pavaduotojas Craigas Holdenas sakė, kad sekmadienį su pareigūnais telefonu susisiekė „visuomenės narys, susirūpinęs dviejų žmonių gerove“.
„Poros nariai, kaip manome, pažinoję vienas kitą, iš pažiūros nebuvo kaip nors sužeisti. Jie buvo išvežti į Solsberio rajono ligoninę“, – aiškino C. Holdenas.
„Dabar jie gydomi dėl įtariamo nežinomos medžiagos poveikio“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad abu nukentėjusieji yra „kritinės būklės“.
C. Holdenas aiškino, kad šis incidentas dar tik pradedamas tirti, todėl „negalime patvirtinti, ar buvo įvykdytas koks nors nusikaltimas“.
„Keisti judesiai“
Įvykio liudininkė Freya Church pasakojo BBC, jog jai susidarė įspūdis, kad šie asmenys buvo pavartoję „kažko labai stipraus“.
„Ant suolo buvo pora – vyresnis vyras ir jaunesnė moteris. Ji buvo į jį atsišliejusi. Atrodė, kad ji galbūt nualpusi“, – pasakojo F. Church.
„Vyras buvo labai blogos būklės. Buvo apie 16.10 val. Pagalvojau, kad dar pernelyg anksti, kad būtų tokio girtumo“, – pasakojo liudininkė F. Church.
Pasak jos, į porą buvo baisu žiūrėti.
„Šalia nieko nebuvo, žmonės ėjo pro šalį. Jie atsisukdavo į porą ir nueidavo toliau“, – pasakojo ji.
„Mieste matyti tokios būklės žmogų – retenybė. Nežinojua, ką daryti“, – toliau pasakojo moteris.
„Jo rankos kažkaip keistai judėjo; jis žvelgė į dangų“, – pridūrė moteris.
Sveikatos apsaugos institucija „Public Health England“ (PHE) savo pranešime nurodė turinti tik ribotos informacijos apie pacientus, bet „neatrodo, kad kyla koks nors tolesnis betarpiškas pavojus visuomenės sveikatai“.
„PHE duomenimis, paveiktųjų medžiagomis užterštumas buvo pašalintas“, – pridūrė agentūra.
S. Skripalis dirbo Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU ir 1999 metais iš jos pasitraukė. Po to jis dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, o vėliau ėmėsi verslo.
Per S. Skripalio teismą Rusijos žiniasklaida citavo Federalinės saugumo tarnybos pareiškimą, kad šio šnipo veiksmai gali būti lyginami su žala, padaryta Sovietų Sąjungos GRU pulkininko Olego Penkovskio, šnipinėjusio JAV ir Didžiajai Britanijai. O. Penkovskiui 1963 metais buvo įvykdyta mirties bausmė.
Tačiau S. Skripaliui buvo suteikta malonė; 2010 metų liepą jis buvo paleistas per JAV ir Rusijos šnipų apsikeitimą, įvykusį amerikiečiams išaiškinus Jungtinėse Valstijose veikusį vadinamųjų rusų miegančiųjų agentų tinklą.
Pažįstamas braižas
Sekmadienio incidento aplinkybės iki šiol neaiškios, bet šis įvykis Didžiojoje Britanijoje atgaivino prisiminimus apie buvusį rusų agentą Aleksandrą Litvinenką, 2006 metais nunuodytą viename prabangiame Londono viešbutyje arbata, į kurią buvo pridėta radioaktyvaus polonio.
2016 metais paskelbtoje ataskaitoje Britanijos teisėjas Robertas Owenas rašė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai asmeniškai suteikė leidimą šalies slaptosioms tarnyboms nužudyti Kremliaus kritiku tapusį A. Litvinenką.
Kembridže įsikūrusio Konfliktų studijų ir tyrimų centro direktorius Keiras Gilesas sakė, kad „būtų nustebintas, jeigu tai nebūtų susiję su Rusija kokiu nors tiesioginiu būdu“.
Ekspertas pridūrė negalintis atmesti, kad incidento priežastis galėjo būti per didelė narkotikų dozė arba koks nors atsitiktinis apsinuodijimas. Vis dėlto K. Gilesas pažymėjo, kad tokį scenarijų sunku įsivaizduoti – ypač tokį, dėl kurio „reikėtų atlikti visavertį gatvės ir ligoninės valymą“.
K. Gilesas taip pat priminė virtinės Rusijos vyriausybės oponentų įtartinas mirtis Britanijoje, įvykusias jau po A. Litvinenkos nužudymo.
„Buvo ne vien Litvinenka, – sakė jis. – Nesunku įžvelgti tendenciją, kad rengiama daugiau ir įžūlesnių atakų.“
Igoris Sutiaginas, priklausęs tai pačiai iškeistų šnipų grupei kaip ir S. Skripalis, o dabar dirbantis vyresniuoju mokslo darbuotoju Londone įsikūrusiame Karališkajame jungtinių tarnybų institute (RUSI), sakė, kad kol kas nepakanka įrodymų ką nors kaltinti.
„Yra daug buvusių saugumo pareigūnų, dezertyravusių į Vakarus“, – pabrėžė jis ir paragino neskubėti vertinti, kol paaiškės daugiau.
„Būtina pasverti šią informaciją“, – sakė buvęs žvalgybininkas.
2010 metais – sensacingas apsikeitimas agentais
2010 metais liepą dešimt rusų šnipų, dėl kurių Vašingtonas ir Maskva sudarė sensacingą apsikeitimo agentais susitarimą, buvo deportuoti iš Jungtinių Valstijų, rašė BNS.
Šie asmenys Vašingtono organizuotu užsakomuoju reisu iš Niujorko išskrido į Maskvą iškart po to, kai Niujorko federaliniame teisme baigėsi teismo posėdis, kuriame jie prisipažino, jog veikė kaip Maskvos agentai.
Teisėja nurodė juos skubiai deportuoti ir pareiškė šiems asmenims, kad jie niekuomet nemėgintų sugrįžti. Rusija mainais sutiko paleisti keturis vyrus, kurie buvo nuteisti kalėti už bendradarbiavimą su Vakarų žvalgybos tarnybomis.
Mažiausiai vienas jų buvo įkalintas atšiauriame regione, kur anksčiau buvo įsikūręs komunistinis Gulagas. Šis susitarimas vadinamas labiausiai sensacingu apsikeitimu šnipais nuo Šaltojo karo laikų.
Tarp dešimties agentų, deportuotų iš JAV, buvo ir Anna Chapman, kurios spalvinga seksualinė praeitis ir pikantiškos nuotraukos, kuriose ji įsiamžinusi nuoga, suteikė nemažai peno viso pasaulio bulvarinei žiniasklaidai, taip pat iš Peru kilusi žurnalistė Vicky Pelaez, kuri prisipažino perdavusi laišką, parašytą nematomu rašalu.
Rusijos agentai deportuoti praėjus mažiau nei dviem savaitėms, kai jie buvo areštuoti Jungtinėse Valstijose, ir po kelių valandų, kai jie pirmą kartą stojo prieš teismą kaip kaltinamieji. Maskva pranešė, kad apkeičia savo agentus, veikusius JAV teritorijoje, į Sergejų Skripalį, Genadijų Vasilenką, Igorį Sutiaginą ir Aleksandrą Zaporožskį.
Jų malonės prašymai buvo patenkinti, pranešė Rusijos prezidento spaudos tarnyba. Tuometinio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo sekretorė spaudai Natalija Timakova pažymėjo, kad, remdamiesi Rusijos įstatymais, visi, kuriems bausmė dovanota, kreipėsi į prezidentą su malonės prašymais ir juose „jie pripažino savo kaltę dėl anksčiau padarytų nusikaltimų“.
Jie jau buvo atlikę didelę dalį savo bausmės laiko – Igoris Sutiaginas išbuvo laisvės atėmimo vietose 11 metų, Aleksandras Zaporožskis – 9 metus, o Sergejus Skripalis – daugiau nei penkerius metus. Laiške teisėjai Kimbai Wood, kuri nagrinėjo dešimties kaltinamųjų bylą Niujorke, sakoma, kad remdami dvišaliu susitarimu „Rusijos vyriausybė sutiko leisti šiems Rusijos kaliniams ir jų šeimos nariams persikelti gyventi kitur“.
Kaip pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (UŽT) ir JAV centrinė žvalgybos agentūra (CŽA), pasiekdamos susitarimą veikė „vadovaudamosi humanitarinio pobūdžio ir konstruktyvios partnerystės plėtojimo sumetimais“.
URM pažymėjo, kad mainai atlikti „apskritai gerėjant Rusijos ir Amerikos santykiams“. Savo ruožtu JAV valstybės kaltintojo Preeto Bhararos komentare sakoma, kad prokuratūrai „pavyko pasiekti teisingumą tarptautiniu lygiu, ir tai sustiprino Jungtinių Valstijų nacionalinį saugumą“. Tyrimas Rusijos agentų byloje pavadintas pareiškime „istoriniu“.
Aukšti JAV valstybės departamento pareigūnai pranešė, jog malonės suteikimas būtent S.Skripaliui, G.Vasilenkai, I.Sutiaginui ir A.Zaporožskiui nereiškia, kad jie dirbo Amerikos žvalgybos tarnybai ar bendradarbiavo su JAV kokiu nors kitu būdu.
Valstybės departamento atstovai tik patvirtino, kad šie žmonės atliko bausmę pagal panašius kaltinimus ir buvo priversti duoti prisipažinimo parodymus. JAV užsienio politikos žinyba taip pat nurodė, kad visi Rusijos agentai buvo areštuoti todėl, kad vienas iš jų ketino palikti Jungtines Valstijas.
Tą faktą, kad tai įvyko iš karto po tuometinios Rusijos prezidento D.Medvedevo vizito į JAV, Valstybės departamentas pavadino „sutapimu“.
Anksčiau visi dešimt žmonių, stoję prieš teismą Niujorke pagal kaltinimą darbu Rusijai, pripažino, kad buvo Maskvos agentai, veikę JAV teritorijoje neteisėtai.
Septyni iš jų pasakė savo tikruosius vardus, tuo pripažindami, kad gyveno pagal suklastotus dokumentus. Kiti trys – A.Chapman, Michailas Semenka ir V.Pelaez veikė tikraisiais vardais. Sutuoktiniais Richardu ir Cynthia Murphy buvo Vladimiras ir Lidija Gurijevai.
Tracey Foley prisistatė kaip Jelena Vavilova, Donaldas Heathfieldas kaip Andrejus Bezrukovas, o Juanas Lazaro pareiškė teismui esąs Michailas Vasenkovas. Anksčiau Patricia Mills ir Michaelas Zottoli sakė tyrėjams, kad jie – Natalija Pereverzeva ir Michailas Kucikas. Deportuotų Rusijos agentų turtas, tarp jų namai, automobiliai ir pinigai, kuriuos rado tyrėjai, perėjo į JAV nuosavybę.
Kaltinamųjų advokatai pranešė, kad Rusijos atstovai lankė ginamuosius kalėjime ir aptarė su jais susitarimą iki tol, kai jie pripažino savo kaltę.
Teisme ir buvo paskelbta, kad Rusija ir JAV pasiekė susitarimą, pagal kurį 10 žmonių, kaltinamų ryšiais su Maskva, bus paleisti mainais į keturių žmonių, laikomų Rusijos kalėjimuose, laisvę.
„Ketinimą surasti greitą ir visapusišką sprendimą padiktavo nacionalinio saugumo ir humanitariniai sumetimai“, – sakė JAV valstybės departamento oficialusis atstovas Markas Toneris.
JAV teisingumo departamento pranešime, pateiktame teisėjai K. Wood kalbama apie tris atliekančius bausmę už šnipinėjimą Jungtinėms Valstijoms asmenis ir dar vieną žmogų, atliekantį bausmę pagal kitus kaltinimus. Valstybės departamentas pranešė, kad JAV „pasinaudojo susidariusia galimybe“ išlaisvinti keturis žmones, „atliekančius ilgą bausmę Rusijoje, kai kurių jų sveikatos būklė yra bloga“.
„Ketinimą surasti greitą ir visapusišką sprendimą padiktavo nacionalinio saugumo ir humanitarinio pobūdžio sumetimai, – sakoma oficialiame JAV valstybės departamento pareiškime. – Tolesnis šių neteisėtų agentų laikymas Jungtinėse Valstijose neatneštų didelės naudos nacionalinio saugumo požiūriu“.
Kaltinimai susimokymu plauti pinigus buvo panaikinti visiems Rusijos agentams. Kaltinamųjų advokatai patvirtino, kad jų ginamieji sudarė susitarimą su tyrėjais ir daliniai pripažino savo kaltę. Teisėja paskyrė jiems laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą jie atliko per parengti įkalinimą JAV kalėjimuose.
Kai kaltinamieji buvo paprašyti apibūdinti savo nusikaltimą – visi pakartojo išmoktą teiginį, kad dirbo Jungtinėse Valstijose kaip užsienio vyriausybių agentai, neužregistravę savo veiklos.
A.Chapman taip pat papasakojo, kad palaikė ryšį su Rusijos atstovu per nelaidinio ryšio tinklą ir kompiuteriu. Į teisėjos klausimą, ar suvokė, kad jos veiksmai nusikalstami. A.Chapman atsakė: „Taip“.