Viešbučio darbuotojas iš arčiausiai numanomos Vokietijos pigių skrydžių bendrovės „Germanwings“ lėktuvo tragedijos vietos esančio Digne miesto sakė „BBC Radio 5“, kad lėktuvas skrido labai žemai.

Jis sakė, kad šiuo metu keli sraigtasparniai vyksta į tragedijos vietą. Taip pat jis pridūrė, kad labai sudėtinga pasiekti tragedijos vietą.

Jo teigimu, paprastai šią vietovę dengia sniegas, tačiau šiuo metu ji yra sausa.

Kaip skelbia Prancūzijos žiniasklaida, nelaimės metu oro sąlygos nebuvo sudėtingos, todėl negali būti įvardijamos kaip tragedijos priežastis.

„Buvo didžiulis triukšmas, kuris staiga nutilo. Pirmiausia pagalvojau, kad tokį garsą skleidžia naikintuvai“, – „Al Jazeera“ sakė kitas liudininkas.

Kitas lėktuvo katastrofos liudininku tapęs vyras Sebastienas Giroux BFM sakė matęs, kaip lėktuvas staiga pradėjo netekti aukščio: „Akimirką pamaniau, kad jis bando leistis. Nemačiau nei dūmų, nei kažko panašaus. Triukšmo taip pat negirdėjau“.

„Kritinė padėtis, kritinė padėtis“ buvo paskutinis nelaimės signalas, gautas iš lėktuvo, teigiama remiantis pranešimais.

Tačiau civilinės aviacijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad lėktuvo įgula nesiuntė jokio nelaimės signalo.

„Įgula nesiuntė „Mayday“. Dispečerinėje buvo nuspręsta paskelbti, kad lėktuvą ištiko nelaimė, nes nebebuvo ryšio su lėktuvo įgula“, – sakė šis šaltinis.

Manoma, kad žuvo visi

Vokietijos oro bendrovės laineriui antradienį vidurdienį sudužus Prancūzijos Alpių pietinėje dalyje netoli vieno slidinėjimo kurorto, žuvo, kaip manoma, visi jame buvę 150 žmonių.

Prancūzijos susisiekimo ministras Alainas Vidalies nurodė, kad per oro bendrovės „Germanwings“ lainerio katastrofą „niekas neišgyveno“.

„Nelaimės signalas buvo užregistruotas 10 val. 47 min. (11 val. 47 min. Lietuvos laiku). Nelaimės signalas parodė, kad lėktuvas yra 1 524 metrų aukštyje avarinėje situacijoje“, - sakė ministras ir pridūrė, kad ši viena iš didžiausių šalyje aviacijos katastrofų įvyko netrukus po to, kai buvo gautas nelaimės signalas.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as anksčiau pareiškė, kad per „Airbus A320“ katastrofą veikiausiai niekas neišgyveno.

„Nemanoma, kad kas nors būtų išsigelbėjęs“, – sakė jis žurnalistams.

Vėlaiu F.Hollande'as taip pat pranešė, kad tarp 150 žmonių, žuvusių per katastrofą, yra vokiečių, ispanų ir „galbūt“ turkų.

Prezidentas pridūrė negalintis garantuoti, kad katastrofą patyrusiame „Germanwings“ orlaivyje, kuris sudužo nuošalioje snieguotoje vietovėje, tikrai nebuvo Prancūzijos piliečių.

Tas pigių skrydžių bendrovės „Germanwings“ reiso GWI18G lėktuvas skrido iš Ispanijos pajūrio miesto Barselonos į Vokietijos miestą Diuseldorfą. Laineris nukrito netoli Barsijoneto miesto pietryčių Prancūzijoje.

Pranešimuose iš pradžių buvo sakoma, jog lėktuvu skrido 142 keleiviai ir šeši įgulos nariai – du pilotai ir keturi stiuardai ir stiuardesės.

Bet vėliau bendrovės „Germanwings“ – Vokietijos oro vežėjų flagmanės „Lufthansa“ pigių skrydžių antrinės įmonės - vadovas patikslino, kad Prancūzijos Alpėse sudužusiame jos lėktuve buvo 144 keleiviai ir šeši įgulos nariai.

„Remdamiesi šiuo metu turima informacija, negalime pasakyti, ar esama išgyvenusiųjų ir kiek jų galėtų būti“, – „Germanwings“ vykdomasis direktorius Oliveris Wagneris nurodė trumpame pranešime, kurį paskelbė Vokietijos televizija.

„Katastrofa sukrėtė“

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy antradienį pareiškė esantis sukrėstas Vokietijos pigių skrydžių bendrovės lėktuvo katastrofos, į kurią pateko iš Barselonos skridę keleiviai.

„Lėktuvo katastrofa Alpėse sukrėtė. Tragedija. Tyrime bendradarbiaujame su Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnais“, – paskelbė jis žinutę tinkle „Twitter“, prancūzų pareigūnams pranešus, jos per katastrofą niekas iš keleivių ar įgulos narių neišgyveno.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel irgi pranešė buvusi „sukrėsta“ tragedijos.

A.Merkel kalbėjosi telefonu su Prancūzijos prezidentu ir Ispanijos premjeru bei „atšaukė visus susitikimus, kad galėtų sekti įvykius“ po Vokietijos pigių skrydžių bendrovės „Germanwings“ katastrofos.

Savo ruožtu Ispanijos karalius Felipe VI, viešintis Prancūzijoje su valstybiniu vizitu, nurodė, kad nutraukia savo viešnagę.

„Mes nusprendėme atšaukti šią kelionę“ po diskusijų su Prancūzijos lyderiu ir Ispanijos premjeru, sakė karalius stovėdamas ant Eliziejaus rūmų laiptų su savo žmona Letizia ir F.Hollande'u.

Sudėtinga gelbėjimo operacija

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as, kuris sakė, kad lainerio nuolaužos jau surastos, išvyko į nelaimės vietą.

„Keleivinio lėktuvo nuolaužos rastos Barsijoneto apylinkėse“, – nurodė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Pierre'as-Henry Brandet.

Duodamas interviu televizijai BFM jis pridūrė, kad paieškų ir gelbėjimo operacija tikriausiai bus „nepaprastai ilga ir sudėtinga“, nes ta vietovė yra atoki ir sunkiai pasiekiama.

Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) nurodė, kad avarijos priežastys dar nežinomos. „Aišku, dar nežinome sudužimo priežasčių, – M.Vallsas sakė žurnalistams. – Žinoma, baiminamės, kad šiandien žuvo 142–150 keleivių ir įgulos narių, žinant šios katastrofos aplinkybes.“

„Daroma viskas, kad suprastume, kad įvyko, ir padėtume aukų šeimoms“, – pabrėžė premjeras.

„Germanwings“ kol kas negalėjo pakomentuoti, kokia buvo šios katastrofos priežastis.

„Ką tik sužinojome apie žiniasklaidos pranešimus, kuriuose keliamos prielaidos dėl to incidento, nors mes dar neturime jokios patvirtintos informacijos“, – sakoma pranešime.

„Kai tik gausime konkrečios informacijos, nedelsiant informuosime žiniasklaidą“, – pridūrė bendrovė, ragindama žmones stebėti jos tinklalapį www.germanwings.com.

Europos aerokosminių technologijų milžinės „Airbus“ atstovas sakė „kol kas“ negalintis nieko komentuoti.

„Neturime jokios informacijos apie šios avarijos aplinkybes“, – atstovas sakė naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad bendrovė įkūrė „krizės grupę“.

2000 metų liepą bendrovės „Air France“ viršgarsinis laineris „Concorde“ sudužo tuojau po to, kai pakilo iš Charles'o de Gaulle'o (Šarlio de Golio) oro uosto Paryžiuje, skrisdamas į Niujorką. Ta katastrofa, nusinešusi 113 žmonių, daugiausiai Vokietijos piliečių gyvybių, paskatino nutraukti „Concorde“ lėktuvų eksploataciją.

Daugiausiai žmonių gyvybių nusinešusia civilinės aviacijos katastrofa išlieka 1977 metų kovo 27 dieną įvykusi tragedija, kai Tenerifėje ant kilimo ir tūpimo tako susidūrė du superlaineriai „Boeing 747“ – tąsyk žuvo 583 žmonės. Tuo tarpu 1985 metų rugpjūčio 12 dieną bendrovės „Japan Airlines“ lėktuvui įsirėžus į kalno šlaitą žuvo 520 žmonių.

Prancūzijos pagrindinė oro dispečerių profsąjunga SNCTA dėl naujausios tragedijos atšaukė streiką, planuotą nuo trečiadienio iki penktadienio.

„Įšaldome savo planuotą streiką dėl emocijų, sukeltų šios katastrofos skrydžių valdymo centruose, ypač Provanso Ekse“, – AFP sakė profsąjungos atstovas Roger Rousseau.