Latvijoje brazilas Felipe Gabriel Dos Santos Xavier gyvena jau ketverius metus – į šią šalį jis atvyko žaisti futbolo. Tačiau daugiau nei mėnesį jis Lietuvoje filmavosi režisieriaus Simono Aškelavičiaus komedijoje „Importinis jaunikis“. Linksmą filmuką „susukęs“ brazilas DELFI sakė sulaukęs puikių reakcijų: „Pastaruoju metu mano sekėjų ir prenumeratorių lietuvių padaugėjo. Aš nustebintas – nesitikėjau to“.

„Savo vaizdo įrašuose kalbu juokingus dalykus apie latvius – tai, ko nesuprantu, šneku apie jų gyvenimo būdą, pateikiu įdomius faktus ir panašiai. Pradėjau juos kelti praėjusių metų lapkritį, dabar turiu 18 tūkstančių prenumeratorių, dauguma jų – latviai, taip pat yra brazilų, tačiau pastarąjį mano įrašą peržiūrėjo ir pakomentavo daugybė lietuvių, taip pat daugybė lietuvių rašė man feisbuke ir „Instagram“, – DELFI pasakojo vaikinas.

„Labas visiems, mano vardas Felipe Gabriel, esu iš Brazilijos ir gyvenu Latvijoje“, – taip savo prisistatymą lietuvių kalba vaizdo įraše pradeda vaikinas.

„Šiandien aš kalbėsiu apie panašumus ir skirtumus tarp lietuvių ir latvių. Latvijoje aš esu 4 metai, tad dažnai girdžiu, kad lietuviai ir latviai yra braliukai. Bet ar tai tiesa? Ką jūs manot?“ – jau perėjęs prie latvių kalbos sako Felipe Gabriel.

„Lietuvoje gyvenau 1,5 mėnesio ir pastebėjau daug dalykų. Kai man pasakė, kad turėsiu išmokti lietuviškai, maniau bus labai lengva“, – sakė jis ir pridūrė vėliau supratęs, kad visgi taip paprasta nebus.

Vaikinas pasakoja, kad lietuviai ir latviai turi daug žodžių, kurie skamba panašiai arba visiškai vienodai. Tačiau yra ir daug skirtumų. Ypač jam keistai skamba junginys „Iki pasimatymo“.

„Tarsi japoniškai“, – vaizdo įraše šmaikštauja jis.

„Lietuvių kalbą mokytis iš pradžių buvo labai sunku, tačiau pastebėjau, kad skiriasi ir lietuvių bei latvių gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, Latvijoje populiariausia sporto šaka yra ledo ritulys, Lietuvoje – krepšinis, dauguma latvių – liuteronai, lietuviai – katalikai“, – vardija jis.

Pasak vaikino, pirma diena Lietuvoje jam buvo lengvesnė nei Latvijoje, tačiau bendrauti su latviais jam patinka labiau.

„Latvijoje susirasti draugų lengviau nei Lietuvoje. Neturiu draugų Lietuvoje...“ – vaizdo įraše sakė Felipe Gabriel.

Vėliau kalbėdamas su DELFI jis visgi patikslino, kad tai nėra tiesa, o jo partnerė filmavimo aikštelėje Gabrielė Martirosian netgi pyktelėjo išgirdusi tokį teiginį.

„Gabrielė įsiuto pamačiusi tą įrašą. Bet aš juokavau – turiu draugų Lietuvoje ir juos myliu“, – DELFI sakė Felipe Gabriel.

Vėliau vaikinas vaizdo įraše kalba apie tai, kuriuo metu parduotuvėse galima įsigyti alkoholio, kokiu greičiu leidžiama važiuoti šalių keliais ir pan. Gražių žodžių negailėjo jis ir abiejų šalių merginoms.

„Manau, kad latvės ir lietuvės yra gražiausios pasaulyje. Jos panašios, bet Lietuvoje yra daugiau šviesiaplaukių. Keista, nes Lietuva ir Latvija yra labai arti“, – stebėjosi vaikinas.


„Kitas dalykas dėl ko man patinka Lietuva, tai kad čia visi kalba lietuviškai, žinoma, visi supranta rusiškai, tačiau lietuviškai šneka ir jaunimas, ir močiutės. Nuostabu, nes tai gimtoji jų kalba. Vieno dalyko Latvijoje nesuprantu – daug žmonių latviškai nekalba. Liūdna“, – kalba jis.

Vaikinas ypač gyrė Rygoje stovintį Laisvės paminklą ir sakė, kad po visko, kas nutiko Baltijos valstybėms, svarbu turėti tokį monumentą.

„Kita mano tatuiruotė vaizduos Laisvės paminklą“, – sakė Felipe Gabriel.

Brazilą stebina ir lietuvių bei latvių valgymo įpročiai.

„Bulvės ir agurkai. O Dieve, jie labai mėgsta bulves ir agurkus, jie juos ragauja nuolat. Agurkus valgo taip, kaip mes Brazilijoj valgom ledus. Tai mačiau tik Latvijoje ir Lietuvoje, beprotybė“, – net už galvos susigriebęs brazilas juokavo apie lietuvių ir latvių mėgstamus produktus.

Dar vienas dalykas, kuris Felipe Gabriel pasirodė neįprastas, yra tai, kad lietuviai ir latviai yra aukšti žmonės.

„Manau, dėl to, kad valgo bulves, kito varianto neturiu. kaip latviai ir lietuviai gali būti tokie aukšti?“ – šmaikštavo jis.

Brazilas taip pat labai žavisi dviejų Baltijos valstybių sostinių senamiesčiais, kultūra.

„Šį vaizdo įrašą darau dėl to, kad manau, kad latviai nieko nežino apie lietuvius ir atvirkščiai. Kaip taip įmanoma?“ – klausia jis ir priduria, kad latviai, pamatę jo telefono dėklą, ant kurio pavaizduota Lietuva, klausia „kas čia?“.

„Latviai nežino, kad čia Lietuva. Tai baisu, nes esam taip arti“, – vaizdo įraše sako Felipe Gabriel.

Kalbėdamas su DELFI vaikinas pasakojo apie savo gyvenimą Latvijoje ir kaip jam sekėsi atvykus į Lietuvą.

„Išmokau latvių ir rusų kalbą, daugiausia tiesiog kalbėdamasis su žmonėmis. Man pabodo būnant su draugais nesuprasti, apie ką jie kalbasi, visada turėdavau prašyti jų išversti juokelius ar papasakoti, kas vyksta, todėl nutariau mokytis. Be to, Uolainėje, kurioje iš pradžių gyvenau, beveik niekas nekalba angliškai, todėl vienintelė išeitis man buvo išmokti kalbą“, – pasakoja futbolininkas.

Jis aiškina, kad dabar yra ne tik sportininkas, bet ir modelis, „Instagram“ influenceris, laidų vedėjas ir reperis: „Esu įrašęs dvi latviškas dainas, viena jų, „Nac ar mums“, yra išties populiari ir „Youtube“ turi 1,2 milijono peržiūrų. Tad vasarą aš šiek tiek koncertuoju Latvijoje“.

Be to, Felipe vykdo vaikams skirtą socialinį projektą.

„Latvijoje dažnai girdžiu kalbant, kad čia viskas yra blogai, bet iš tiesų tą sakantys žmonės neįsivaizduoja, ką jie kalba. Nenoriu, kad vaikai augtų vadovaudamiesi tokiu požiūriu. Laimei, tarp jaunosios kartos atstovų esu įtakingas balsas. Tad pasakoju jiems apie savo gyvenimą, apie tai, iš kur atvykau: noriu, kad jie suprastų, jog turi būti dėkingi – juk Latvija yra šauni ir saugi vieta gyventi. Taip pat stengiuosi paskatinti juos sportuoti ir laikytis atokiai nuo narkotikų ir cigarečių. Kai tik spėju, du kartus per savaitę mokau vaikus žaisti futbolą“, – sako Felipe Gabriel.

Jis taip pat pasakojo apie tai, kaip sekėsi mokytis lietuvių kalbos.

„Mėginau nuolat klausytis, kaip lietuviai kalbasi tarpusavyje, užsirašydavau visus sutapimus su latvių kalba, kasdien bandžiau išmokti bent po penkis naujus žodžius. Įdomu tai, kad lietuvių kalbos lyginimas su latvių gali trikdyti, mat kai kurie abiejose kalbose skambantys žodžiai gali turėti skirtingą reikšmę. Pavyzdžiui, debesis latviškai reiškią dangų. Tad visada turėdavau teirautis kūrybinės grupės, kokia yra vieno ar kito žodžio reikšmė“, – pasakojo kine debiutuosiantis futbolininkas.

Lietuvių kalba jį trikdė ir atrodė labai sunki dar ir todėl, kad ne visada pavykdavo ištarti žodžius – skaitant jie atrodė kitaip nei tariant. Felipe Gabriel prisimena, kad kartais pasitaikydavo atvejų, kai jis grįždavo namo pirmą ar antrą valandą nakties, o aštuntą ryto jau reikėdavo būti filmavimo aikštelėje, tad per trumpą laiką tekdavo išmokti savo kitos dienos žodžius.

Jis visada nusiųsdavo garso įrašą G. Martirosian, su kuria filmavosi, kad ši patikrintų, ar žodžiai tariami tinkamai.

„Kartais atrodo, kad parašyta vienaip, o tarti reikia kitaip. Jei išmoksi tarti netaisyklingai, taip paskui ir sakysi. Išmokdavau visus reikalingus žodžius, bet vieno iki šiol nepajėgiu ištarti taisyklingai – nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems, bet netgi mano draugai lietuviai sako, kad nieko baisaus“, – šypsosi Felipe Gabriel.


Jis negaili gražių žodžių filmo kūrybinei grupei: „Esu be galo dėkingas visai komandai, kuri nuo pat pirmosios dienos užtikrino, kad jausčiausi patogiai, visada manimi rūpindavosi, skambindavo ir teiraudavosi, ar man viskas gerai, ar kažko reikia. Jie visada džiaugdavosi galėdami man padėti nepaisant streso ir trumpo filmavimo laiko. Kiekvieną dieną sulaukdavo rūpesčio ir palaikymo – dėl šios priežasties mano gyvenimas Lietuvoje tapo žymiai lengvesnis“.

Debiutuojantis aktorius pastebi, kad kiti atsitiktinai sutikti lietuviai taip pat visada mielai pagelbėdavo: parodydavo kelią, patardavo ir visuomet šypsodavosi, kai su jais kalbėdavo lietuviškai.

„Latvijoje juntu, kad žmonės kiek bijo kalbėtis su nepažįstamu užsieniečiu ar jam pagelbėti. Be to, dauguma jų nekalba angliškai. Tačiau Vilniuje atrodo, jog visi kalba angliškai, žmonės čia atrodo mandagesni ir su atvykėliais elgiasi svetingiau. Mano mama ir sesuo buvo atvykusios manęs aplankyti ir, lygindamos Rygos ir Vilniaus centrą, galėjo pasakyti lygiai tą patį“, – tikino Felipe Gabriel.

Jis labai šiltai atsiliepia ir apie savo kolegę filmavimo aikštelėje G. Martirosian: „Garbielė man tiek daug padėjo. Man buvo daug lengviau vaidinti, nes pasisekė dirbti su tokiu žmogumi kaip Gabrielė. Džiaugiuosi, kad man filme teko jos vyro vaidmuo, mes tikrai smagiai praleidome laiką. Tiesa, ji būdavo labai užimta, nes dirba radijuje, tad kartais būdavo paprasčiau siųsti garso įrašus Ingai arba Darijai iš kūrybinės grupės – jos man labai padėjo“.

Felipe Gabriel pasakoja, kad kartais tekdavo filmuotis po 12 valandų, o grįžus namo dar reikėdavo ruoštis rytdienos filmavimui, tad laiko vakarėliams dažniausiai nebelikdavo.

„Bėda ta, kad man patinka vakarėliai, – juokiasi vaikinas. – Man patinka susitikti su žmonėmis, kalbėtis, megzti pažintis, tad laisvomis dienomis visada trokšdavau eiti prasiblaškyti. Tačiau vienas eiti nenorėdavau, todėl visada parašydavau visiems pažįstamiems, bet niekas nenorėdavo palaikyti man kompanijos. Atrodė truputį liūdna šeštadienio vakarus leisti namuose“.

Futbolininkas sako, kad išeiti pasilinksminti norėdavo tik Lietuvoje gyvenantys jo draugai brazilai, bet ir iš to naudos buvo mažai: „Dviejų iš jų žmonos nesutiko, kad jie eitų į vakarėlius, o trečiasis, kolega futbolininkas Rafaelis Ledesma, gyvena Panevėžyje, tad nueiti į vakarėlį čia man pavykdavo tik tada, kai jam būdavo laisvadienis ir jis galėdavo atvažiuoti pas mane į Vilnių, bet taip nutikdavo retai“. Tačiau laisvadieniais Felipe neliūdėdavo – vykdavo į Rygą ar Liepoją ir ten linksmindavosi su savo draugais, o po to grįždavo į Vilnių.

Felipe Gabriel labai džiaugiasi lietuvių dėmesiu jam ir mano, kad jo galimybės Lietuvoje tik plėsis. „Viliuosi, kad pasirodžius filmui turėsiu daugiau galimybių Lietuvoje, nes man išties patiko ši šalis, žmonės ir kalba, tad norėčiau atvykti čia dažniau. Taip pat viliuosi, kad filmas visiems patiks – jis išties smagus“, – sakė Felipe Gabriel.

Tiesa, jis prisipažįsta, jog filmuotis iš pradžių bijojo, mat buvo ne tik neprofesionalus aktorius, bet ir nekalbėjo lietuviškai, tad baiminosi sulėtinti filmavimo procesą. „Bet Gabrielės ir visos kūrybinės grupės dėka man pavyko!“ – džiaugiasi Felipe Gabriel.