Apie tai paskelbta kelios valandos prieš planuojamą jųdviejų pokalbį telefonu, tebetvyrant įtampai dėl Ukrainos.
„Esu įsitikinęs, kad... galime judėti į priekį ir užmegzti efektyvų Rusijos ir Amerikos dialogą, pagrįstą abipuse pagarba ir atsižvelgimu į viena kitos nacionalinius interesus“, – sakė V. Putinas vienoje iš sveikinimo žinučių pasaulio lyderiams, kuriomis pasidalijo Kremlius.
Kremlius prieš ketvirtadienį įvyksiantį JAV ir Rusijos prezidentų J. Bideno ir V. Putino telefoninį pokalbį paskelbė, jog Maskva savo nesutarimus su Vašingtonu nori spręsti derybomis.
„Mes nusiteikę pokalbiui, štai ko norime, – žurnalistams sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. – Manome, kad tik derybomis įmanoma išspręsti visas neatidėliotinas problemas, kurių tarp mūsų iškilo daugybė.“
V. Putinas ir J. Bidenas ketvirtadienį 20 val. 30 min. Grinvičo (22 val. 30 min. Lietuvos) laiku surengs savo antrą per mažiau nei mėnesį pokalbį telefonu ir tai bus dar viena pastanga mažinti įtampą dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie sienos su Ukraina.
Vašingtonas yra pasirengęs „diplomatijai ir diplomatiniam keliui“ iš krizės, žurnalistams sakė JAV administracijos aukšto rango pareigūnas.
„Tačiau taip pat esame pasirengę atsakyti, jei Rusija puls ir surengs tolesnę invaziją į Ukrainą“, – V. Putinui pasakys J. Bidenas.
Jo žodžius pacitavęs minėtas pareigūnas pridūrė, jog Vašingtonas lieka „rimtai susirūpinęs“ pajėgų telkimu prie Ukrainos ir nori, kad rusų pajėgos sugrįžtų į „savo nuolatinius mokomuosius rajonus“.
Telefoninis pokalbis rengiamas prieš sausio 10 dieną Ženevoje vyksiančias Rusijos ir JAV derybas.
Vašingtonas ir kitos Vakarų šalys skambina pavojaus varpais dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę.
Maskva kaltinimus neigia ir sako norinti, kad Vakarai sutiktų su jos šį mėnesį pateiktais plačios apimties saugumo reikalavimais.
Rusija reikalauja, kad NATO nepriimtų naujų narių ir kad JAV nesteigtų naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.
Ukraina, nuo 2014-ųjų kovojanti su prorusiškais separatistais šalies rytuose, kur konfliktas jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių, ne kartą deklaravo norą įstoti į NATO.
Tačiau Rusija buvusias sovietines respublikas laiko savo įtakos sfera ir vis griežčiau tvirtina, kad vienintelė išeitis iš krizės yra jos reikalavimų įvykdymas. Tai perkeistų visą Europos saugumo architektūrą.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas yra pažadėjęs, kad Maskva per derybas Ženevoje gindama savo interesus laikysis „griežtos linijos“.
JAV parama Ukrainai
Jo ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad delegacijoms Ženevoje vadovaus rusų užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.
Jungtinės Valstijos pavadino kai kuriuos Rusijos reikalavimus nediskutuotinais, tačiau pareiškė, kad yra pasirengusios kalbėtis ir kad taip pat kels klausimus, kurie kelia susirūpinimą joms pačioms.
Prieš JAV ir Rusijos derybas JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Buvau patikintas dėl JAV visiškos paramos Ukrainai atremiant Rusijos agresiją“, – po pokalbio socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis.
A. Blinkenas taip pat atskirai kalbėjosi su savo kolegomis iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos, dėl „koordinavimo siekiant atgrasyti bet kokią tolesnę Rusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu“, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Pasak jo, Vakarų diplomatijos vadovai „patvirtino sąjungininkių ir partnerių konsensusą“, kad Rusijos agresija jai turėtų „didžiulių pasekmių“ ir labai brangiai kainuotų.
J. Bideno administracija yra pažadėjusi visus veiksmus derinti su sąjungininkėmis Europoje. Po derybų Ženevoje Rusijos delegatai susitiks su NATO atstovais, o paskui įvyks Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) – svarbaus Šaltojo karo forumo, suburiančio Maskvą ir Vakarus – susitikimas.
„Dėl tolesnių žingsnių spręsime pagal Jungtinių Valstijų ir NATO pasirengimą iš esmės derėtis dėl mums susirūpinimą keliančių klausimų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.