Vienu nuožmiausių Afrikos despotų vadintas I.Aminas, kuriam 1979 metais teko išvykti iš Ugandos, likusį laiką gyveno tremtyje, daugiausiai Saudo Arabijoje. Velionis buvo bebaigiąs aštuntąją dešimtį.
Kol kas nežinoma, koks likimas laukia I.Amino palaikų. Ugandos prezidenta s Yoweri Museveni (Joveris Musevenis) yra sakęs, kad jeigu I.Aminas mirtų užsienyje, jo palaikai turėtų būti pargabenti ir palaidoti gimtojoje šalyje.
Nacių vadeiva Adolfu Hitleriu žavėjęsis I.Aminas buvo smerkiamas tiek Afrikoje, tiek už jos ribų, nes savo despotiško viešpatavimo laikais, kurie truko nuo 1971 iki 1979 metų, išžudė dešimtis tūkstančių gyventojų. Anot kai kurių vertinimų, tokių aukų galėjo būti per 100 tūkstančių.
Buvęs bokso čempionas valdžią po valstybės perversmo užgrobė 1971 metais. Jo valdymas liko paženklintas ekscentrišku elgesiu ir kruvinomis "valymo" operacijomis.
Tremtyje gyvenantys ugandiečiai tvirtino, kad tironas šaldytuve laiko nukirstas žmonių galvas, nužudytųjų palaikus sušeria krokodilams, o vienai savo žmonų nukapojo rankas ir kojas. Kai kas aiškino, esą jam buvęs nesvetimas ir kanibalizmas.
1979 metais I.Aminą iš Ugandos išvijo kaimyninės Tanzanijos ir ugandiečių tremtinių pajėgos. Laikydamasi islamo priesako padėti pakliuvusiam į bėdą, prieglobstį jam suteikė Saudo Arabija.
I.Aminas buvo musulmonas ir turėjo keturias žmonas, su kuriomis Džidoje tyliai gyveno iš vyriausybės skiriamos pašalpos.
Kaip teigia dauguma šaltinių, jis gimė 1925 metais valstiečių šeimoje, kuri priklausė nedidukei kakvų genčiai, išpažinusiai islamą ir gyvenusiai atokiame Ugandos Vakarų Nilo rajone, Arua apylinkėse.