Faktinis Lenkijos vadovas Jaroslawas Kaczynskis pats išrinko antrą šalies ministrą pirmininką per dvejus metus. Naujuoju Lenkijos premjeru tapo Vakaruose išsilavinimą įgijęs finansų ministras Mateuszas Morawieckis. Tai dar vienas J. Kaczynskio šalininkas, kuris remia vis autoritariškesnės partijos „Teisė ir teisingumas“ (TT) pastangas perimti teismų kontrolę, nors tokį planą pasmerkė Europos Parlamentas ir Europos Komisija, teigiama Wojciecho Moskwos, Ewos Krukowskos ir Mareko Strzeleckio straipsnyje.
Briuselyje įsivyrauja nuostata, kad ES institucijos nebegali tik stebėti, kaip didžiausia Europos Sąjungos paramos gavėja elgiasi provokuojamai ir dėl to nepatiria jokių pasekmių. Nėra daug manančių, kad Lenkija Jungtinės Karalystės pavyzdžiu panorės išstoti iš ES, tačiau ilgalaikis konfliktas tampa vis labiau tikėtinas.
Susirūpinimas dėl pokyčių Lenkijoje paskatino raginimus, kad šalims, kurios nesilaiko demokratinės teisinės valstybės principo, būtų apribota galimybė naudotis ES lėšomis. Lapkričio 15 d. Briuselyje įvykusiame ministrų susitikime šį klausimą per diskusijas dėl 2021–2028 m. biudžeto iškėlė Vokietija, Prancūzija, Šiaurės Europos ir kitos šalys.
„Briuselyje vis stiprėja nuostata, kad solidarumas negali būti vienpusis ir kad tampa vis sunkiau pateisinti 10 mlrd. eurų per metus injekcijas šaliai, kuri vis labiau nepaiso ES vertybių, – teigė politikos konsultantas ir buvęs ES ambasadorius Lenkijoje Bruno Dethomas. – Pats metas ES reaguoti, antraip kyla pavojus, kad susvyruos jos pačios moralinis autoritetas.“
Anot straipsnio autorių, lenkai yra pripratę, kad jų vyriausybė kelia nacionalistinį įkarštį ugningais išpuoliais prieš ES ir kartu reiškia pritarimą JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdomai politikai. Lenkijos valdžia atsisako priimti musulmonų pabėgėlius, teigia, kad šalis yra pavergta, ir piktai atmeta jos autoritarinių tendencijų kritiką.
Tačiau netgi pagal paties J. Kaczynskio standartus jo kalba nepriklausomybės dienos proga lapkričio 10 d. buvo išties kategoriška. Lenkai turi „parodyti ligotai Europai, kaip išgyti, kaip grįžti prie pagrindinių vertybių, kaip užtikrinti tikrą laisvę ir kaip stiprinti mūsų civilizaciją, pagrįstą krikščionybe“, – teigė jis.
Europos Sąjunga susiduria su pavojumi, kad šalis, kuri buvo tokia svarbi per politinės ir ekonominės integracijos procesus po Šaltojo karo, dabar tampa šalimi atskalūne. Tikėtina, kad toks gilus konfliktas Europos projektui simboliškai pakenktų labiau nei integracijai įsipareigoti iš tiesų nenorėjusios Jungtinės Karalystės būsimas pasitraukimas.
Kol kas neigiamas J. Kaczynskio politikos poveikis apsiribojo tik tuo, kad šalis prarado įtaką 28 valstybių narių sąjungoje, kuri nesugeba užtikrinti vieningos pozicijos, kad padidintų spaudimą ir iš Lenkijos atimtų balso teisę ES vadovų susitikimuose.
Lenkija tebegauna visas lėšas iš 229 mlrd. Eur pagalbos, numatytos iki 2022 m. ir naudojamos įvairioms reikmėms – nuo naujų oro uostų statybos iki kanalizacijos vamzdžių tiesimo.
Tačiau pastaruoju metu nuotaikos Europos Sąjungoje pasikeitė. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Lenkijai gali tekti brangiai sumokėti, jei ji ir toliau nepaisys ES reikalavimų teisingumo srityje. Spalio mėnesį pasirašytame Nyderlandų koalicinės vyriausybės susitarime teigiama, kad „subsidijos turėtų būti sumažintos toms valstybėms narėms, kurios nesilaiko savo įsipareigojimų.“
O kol kas Lenkijos parlamentas baigia rengti teisės aktus, kuriais numatyta pertvarkyti Aukščiausiąjį Teismą ir Teismų tarybą – įtakingą instituciją, kuri sprendžia teisėjų karjeros klausimus. Kaip teigia šalies žmogaus teisių įgaliotinis Adamas Bodnaras, priėmus šiuos teisės aktus, Lenkijos demokratija liks be „paskutinių saugiklių“.
Net kai kurie TT parlamentarai suabejojo pakeitimų teisėtumu. „Balsuosiu taip, kaip mano partija, – per vieno iš parlamento komitetų diskusijas teigė Krystyna Pawlowicz. – Tačiau taip aiškiai pažeidžiama šalies Konstitucija.“
Nuo tada, kai TT prieš dvejus metus laimėjo parlamentinę daugumą, savo populiarumą ji užsitikrino pažadais ginti eilinių lenkų interesus. ES institucijų tebevykdomas Lenkijos vyriausybės veiksmų tyrimas dar labiau paskatino konfrontacinę partijos retoriką.
Kai kurie lenkų politikai privačiai teigia savo ES partneriams, kad, jei vyriausybės kritika nesiliaus, lenkai nusigręš nuo ES, o parama nacionalistinėms jėgoms išaugs.
Nepriklausomybės dieną, praėjus dienai po J. Kaczynskio kalbos, tradicinės eitynės Varšuvoje tapo kraštutinių dešiniųjų demonstracija su šūkiais „Europa bus balta“. Vyriausybė pasmerkė rasistus, tačiau kartu apkaltino žiniasklaidą, esą ši per daug dėmesio skiria „nereikšmingiems incidentams“.
Straipsnio autoriai pažymi, kad J. Kaczynskis niekada nerodė didelio entuziazmo ES atžvilgiu. Tiesa, jis pritarė stojimui artėjant 2003 m. referendumui, kai narystę parėmė 78 procentai lenkų. Tačiau stojimo metu J. Kaczynskis perspėjo, kad Lenkijos suderėtos stojimo sąlygos yra „grėsmė pamatinėms vertybėms, įskaitant nepriklausomybę ir demokratiją.“
Pasak Varšuvos universiteto teisės profesoriaus Marcino Matczako, jei Europos Sąjunga sumažins paramą Lenkijai, tai padės nuteikti visuomenę prieš ES.
„Priešiškumas Europos Sąjungai yra TT įgimtinė ypatybė, todėl, jei būtų partijos valia, Lenkija iš ES išstotų, – teigė M. Matczakas. – Tačiau J. Kaczynskis žino, kad jis negali to padaryti, nes lenkams narystė ES yra naudinga. Todėl partija palaipsniui formuoja neigiamą nuomonę ES atžvilgiu ir kartu teigia, kad Lenkija nesirengia išstoti.“
