aA
Vakar Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamente (EP) skaitė metinį pranešimą. Ne visiems jos kalba paliko gerą įspūdį, tarp nesužavėtų pranešimu yra ir Lietuvos europarlamentarų.
EP nariai
EP nariai

Rasa Juknevičienė: pranešime nepaminėta nei Rusija, nei Europos kariuomenės kūrimas

„Pirmininkė man patinka dar nuo tų laikų, kai buvo gynybos ministrė. Visada buvo pakankamai konkreti ir, svarbiausia, kad ji sugeba labai žmogiškai pasakyti svarbius dalykus. Tai yra privalumas, kurio reiktų pasimokyti mūsų politikams. Tuo pačiu nenueinama į populizmą. Pas mus labai daug negatyvo, jeigu kas pasako kažką pozityvaus, atrodo, kad giriasi. Čia buvo svarbūs dalykai pasakyti, kas buvo padaryta per pastarąjį laikotarpį. Puikus pirmininkės pasakymas – gyvybes gelbsinti vakcina. Tai ne patetika, o aiškios, žmonėms suprantamos formulės. Per tokį trumpą laiką pagamintos efektyvios vakcinos su didžiule ES finansine pagalba. ES jau yra pasiekusi 70 proc., kalbant apie europiečių vakcinavimą. Gaila, kad Lietuva nėra šalia tų valstybių, tarkime, Skandinavijos, kurios yra dar aukščiau už tą vidurkį“, – sako europarlamentarė Rasa Juknevičienė.

R. Juknevičienė sako, kad kalbant apie ekonominius dalykus, nežinia, kaip šiandien būtų buvę, jei ES šalys narės nebūtų taip stipriai padėję verslui ir kaip atrodytų mūsų ekonomika. Bet atrodo, kad dauguma valstybių gan sėkmingai išėjo iš padėties.

Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© DELFI / Domantas Pipas

„Kalboje nei vieno karto nebuvo paminėta Rusija. Man iškilo toks klausimas, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, nes visuomet tokio lygio politikų pranešimuose būna paminėta ši šalis. Būtų įdomu paklausti kalbos rengėjų, ar jos pačios. Mano matymas gali būti dėl to, kad iš tikrųjų Putinas labai nori būti svarbus, nori, kad apie jį būtų kalbama, nori, kad visi jo ir Kremliaus politikos bijotų, kad drebėtų, kad būtų išsigandę, kad jo gąsdinimai sukeltų įtampą jo kaimynystėje. Gali būti, kad ir žanras ne tas šio pranešimo, ir galbūt būtent todėl buvo pasirinkta taktika. Kai girdi, ką kalba EK pirmininkė, apie planus ir iššūkius, apie ateitį, ekonomiką, skaitmenizaciją, skaidrumą, žaliąjį kursą, tai Rusija čia yra visiškai priešingybė. Ji eina absoliučiai kitu keliu. Manau, tai yra strategija kaip įveikti Rusiją – savo stiprumu. Aš matau tokį kelią“, – pabrėžia R. Juknevičienė.

Europarlamentarė atkreipia dėmesį, kad pranešime buvo paminėta ir Lietuva: „Aišku, stiprūs palaikymo žodžiai buvo mums išsakyti, mes džiaugiamės, kad ES supranta, kad vyksta hibridinis karas, kad mus palaiko. Dabar lauksime konkrečių koordinuotų veiksmų, nes migracijos srityje ES tikrai yra ką veikti“.

R. Juknevičienė taip pat akcentuoja paminėtus gynybos klausimus, kuriems visiškai pritaria: „Tai ir dėl susitarimų, dėl hibridinių atakų, ir dėl to, kad ES turi būti žymiai labiau pajėgi užtikrinti savo saugumą. Pirmininkė kalbėjo apie stiprų ryšį su NATO, kas yra svarbu ir visiškai nepaminėjo dalyko, kuris nesulaukė Lietuvoje daug palaikymo, ir aš to irgi nesuprantu, tai taip vadinamos Europos kariuomenės kūrimo. Tai, manau, buvo padaryta sąmoningai, nes žmogus dirbęs gynybos srityje supranta, kad kalbėti apie tai šiandien visiškai neproduktyvu“.

Aušra Maldeikienė: EK prisiminė puslaidininkius, pagaliau pasidarė svarbūs gynybos ir saugumo klausimai

„Pirmininkės kalba buvo labai įdomi. Įdomiausia yra tai, kad yra keletas visiškai naujų akcentų. Esminis naujas akcentas, kad Europa turi labai didelį potencialą, kuris nėra išnaudojamas. O jis turėtų būti išnaudojamas tiek gynyboje, tiek pramonės pertvarkoje, tiek tam tikrose ryšiuose, santykiuose su išorės partneriais ar dirbant geopolitine kryptimi“, – sako europarlamentarė Aušra Maldeikienė.

Lietuvos atstovė EP labai pritaria komisijos pirmininkės žodžiams, kad Lietuvai ir ES reikalinga stipresnė gynybinė pozicija: „Galų gale tai jau tampa dienotvarke. To aš visada siekiau, su tokiu tikslu čia ėjau“.

A. Maleikienė sako, nesanti patetiškos politikos mylėtoja, kaip kai kuriems Lietuvos politikams visada viskas gerai: „Man tai nėra simpatiška ir tos patetikos pirmininkės kalboje buvo. Nors patetika pačiame pranešimo gale, kuomet ji pristatė sportininkę be rankų, sutapatinusi su ES, turėjo mintį“.

Aušra Maldeikienė
Aušra Maldeikienė
© Asmeninins albumas

Labai sveikintina, pasak A. Maldeikienės, kad EK galų gale prisiminė puslaidininkius: „Tik čia nėra taip viskas labai paprasta, nes net turtingiausios korporacijos, tokios kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Amazon“ turi tą problemą. Jie sukuria stiprią lobistinę organizaciją, kad būtų laikomasi ir sprendžiamos puslaidinių paklausos ir pasiūlos balanso problemos. Bet mes turime prisiminti, kad Kinija jau prieš ketverius metus tokią programą pasidarė. Kinija pasiruošusi investuoti į puslaidininkių pramonę 150 mlrd. JAV dolerių. Tai yra labai brangu ir neišvengiama, bet labai sunkiai padaroma, nes ES šiuo atveju nori įlipti į traukinį. JAV ir Kinija šioje rinkoje konkuruoja jau ketveri metai. Puiku, kad apie kalbama, bet Europa čia bandys įeiti į gana stipriai užimtą rinką “.

Europarlamentarė mano, kad Lietuvai būtų neblogas niuansas kiek įmanoma palaikyti kuo glaudesnius ryšius su Taivanu, kuris yra geriausiai įsitvirtinęs šiame žaidime: „Spalio pabaigoje didelė Taivano gamintojų delegacija atvyksta į Lietuvą, tai būtų galima bandyti kažką daryti kartu“.

Liudas Mažylis: patiko pirmininkės akcentai, kad savo politiką grindžiame mokslu

„Priminsiu nuo ko prasidėjo kalba, tai nuo pasakymo, kad atrodytų, kad pasaulis turėjo sustoti, bet atsitiko priešingai – jis kaip tik labai sparčiai juda į priekį. Labai tiksliai pasakyta, – pastebi parlamentaras Liudas Mažylis, – Temos, kurios buvo paliestos pranešime, tai yra migracija, sveikatos politika, saugumas, gynyba. Didžiąją pranešimo dalį užėmė ne bendrosios rinkos dalykai, nors Europos Komisija yra pagal sutartis, pagal institucinį statusą yra pašaukta dirbti bendrosios rinkos erdvėje, nors aišku, ir apie tai buvo kalbėta. Natūralu, kad kalboje buvo šios temos, nes jos žmonėms yra aktualios, nors EK ir pirmininkė neturi ypatingų galių mano minėtose srityse“.

Liudas Mažylis (Europos Parlamento nuotr.)
Liudas Mažylis (Europos Parlamento nuotr.)

L. Mažylis sako, atkreipęs dėmesį į vakcinų dozių skaičius: „700 mln. dozių išdalinti Europai ir tiek pat likusiam pasauliui, daugiau kaip 130 valstybių. Pranešime paminėtas ir skaitmeninis sertifikatas, kaip iš tikrųjų pozityvus dalykas. Kai kiti kontinentai svarstė, Europa veikė ir per 3 mėnesius sukūrė, čia EP turėjo taip pat svarbų vaidmenį“.

Europarlamentarui patiko, kad kalbėta ne tik apie tai, kas įvyko, nors tai ir metinis pranešimas: „Viskas gražiai perpinta su ateitimi. Jeigu pasektume, kaip kalboje buvo išvesta linija apie jaunimą, tai ta kalba iš tiesų didžiąja dalimi orientuota į ateitį. Man, kaip Aplinkos komiteto nariui, ir žmogui, susijusiam su akademiniu pasauliu, svarbu buvo tai, kad visoje kalboje buvo dažnai akcentuojama, kad grindžiame savo politiką mokslu, į jį atsižvelgiame. Tad pozityvo čia nemažai. Svarbu ir tai, kad buvo paminėta nukritusi geležinė uždanga prieš 30 metų ir tokioms valstybėms, kaip Lietuva, atsivėrė galimybė tapti ES pilnavertėmis dalimis“.

Juozas Olekas: svarbus ekstremalioms situacijoms spręsti institucijos HEROS kūrimas

Europarlamentaro Juozo Oleko požiūriu, pirmininkės pranešimas sudėliotas konstruktyviai iš to, kas įvyko per metus, kaip ES atsilaikė ir kokios yra gairės ateičiai. „Pirmininkė labai aiškiai akcentavo socialinį ramstį, kuris turėtų būti įgyvendintas, užtikrinant galimybes turėti darbą. Kalbu atliepdamas į jos siūlomą programą ALMA jauniems žmonėms ne tik pasinaudoti mokymosi tikslais Erazmus programa, bet ir įsidarbinimo tikslais, gauti darbinius įgūdžius, patirties įvairiose ES šalyse narėse. Taip pat socialinio klimato fondo steigimą, kuris padėtų įveikti iššūkius europiečiams dėl energetinio nepritekliaus. Bet to, tai tokia ambicinga ES pozicija tarptautiniu mastu, nes nubrėžti globalūs tikslai, nauja strategija, Indijos ir Ramiojo vandenyno šalių atžvilgiu, manau, taip pat yra labai svarbus, ambicingas tikslas, kurį galėtų ES įgyvendinti, siekdama savo tikslų“, – pastebi europarlamentaras.

Juozas Olekas
Juozas Olekas
© Asmeninio albumo nuotr.

J. Olekas sako, kad pranešime iš tikrųjų daug dėmesio buvo skirta sveikatai: „Noriu pabrėžti HEROS arba kitaip vadinamos ekstremalioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos įkūrimą. Pandemija parodė, kad iš tikrųjų norint įveikti tokius iššūkius sveikatos srityje yra labai svarbios bendros pastangos. HEROS projektas, manau, yra labai svarbus. Lygiai taip pat kaip ir Europos Sveikatos Sąjungos kūrimas. Jie galėtų nuspėti tokias pandemijas, pasiruošimo joms lygmenį ir pagalbos teikimą“.

Bronis Ropė: pirmininkės siūlymai pavėluoti ir silpni

„Antrą kadenciją klausau tuos metinius pranešimus ir tradiciškai jie mažai skiriasi. Ši pirmininkė meistriškiau pristato tai, ką planuoja daryti, kas pavyko gal geriau padaryti, pakankamai nutylėdama, kas nepavyko padaryti, arba nepasisekė. Kadencija po kelių mėnesių artėja į antrąją pusę, o kaip žinia po pusės kadencijos parlamente keičiasi praktiškai viskas, perrenkamos parlamento vadovybės ir pan. Taigi, vėl gali būti labai dideli pokyčiai“, – pastebi parlamentaras Bronis Ropė.

Šiandien EK, pasak B. Ropės, yra palaikoma dešiniųjų jėgų: „Jaučiasi tai ir iš kolegų pasisakymų. Socialistai labai aiškiai pasisakė, kad EK pasiūlymai yra labai silpni ir pavėluoti. Tą kalbėjo ir mano frakcijos kolegos, ir man labai keista pasirodė, kad ir liberalai aiškino, kad iš tikrųjų taip ir yra, kad EK susidėjo su Taryba. EK pirmininkė pataikauja Tarybai, valstybėms ir praktiškai su EP mažai draugauja arba neieško kompromisų“.

Europarlamentaro pabrėžia, kad tai parodė visa eilė svarbiausių reglamentų: „Tai yra 2021–2027 finansinė perspektyva, bendra žemės ūkio politika ar sanglaudos politika. Nauji siūlomi teisės aktų projektai, irgi yra daromos nuolaidos Tarybai, o Tarybos noras, tame tarpe ir Lietuvos atstovų noras yra turėti maksimalų lankstumą, tai yra, kad kiekviena valstybė darytų ką nori ir praktiškai be didesnės atsakomybės už europinį rezultatą. Tai šitai EP netenkina ir manau, kad jeigu norime kažką padaryti ES visi, tai turime daryti visi, nes priešingu atveju ,lygtai sprendimai ir priimti, kad ir klimato kaitos, žaliojo kurso, bet kelios pradeda vykdyti, kelios ne ir tada nėra jokio bendrumo“.

B. Ropė sako, kad nors buvo daug kalbama dėl klimato kaitos, skaitmenizavimo, bet, deja, situacija yra kitokia: „Reikia pasakyti, kad šiais klausimais nieko nebuvo padaryta per tuos du metus ir sakymas, kad jau reikia pradėti veikti yra labai pavėluotas. Jeigu dabar pradėsime veikti, tai realūs darbai gali būti tik 2024–2025 metais. Tai praktiškai šitos EK nebebus. Tai lygiai tas pats EK pasiūlytas 2021–2027 metų finansinis paketas. Jis prasidės šiai EK baigiant darbą. Kai mes siūlėme, kad jei norime žaliojo kurso ir jeigu EK yra nusiteikusi kažką padaryti, tai pradėkime daryti 2020–2021 metais”.

Bronis Ropė
Bronis Ropė
© DELFI / Domantas Pipas

Parlamentaras pripažįsta, kad ir pandemija šiek tiek išmušė, sujaukė reikalus: „Bet žiūrint iš kitos pusės, tai niekur nedingo ta pandemija. Bandome šnekėti, kad vakcinos yra, rezultatai yra, bet pažiūrėkime į Lietuvos rezultatus. Prieš metus susirgimų buvo daug mažiau, nei šiandien ir situacija yra prastesnė, nei buvo prieš metus. 70 proc. vakcinuotų, begalė persirgusių ir t. t. Tai mes tikrai nežinome, kas bus po pusmečio, po metų ir kiek mums dar reikės dirbti su šita pandemija. Prisimenu, kai kalbėjome apie kiaulių marą prieš septynerius metus, kad mes per du tris metus su juo susidorosime. Aštunti metai eina, Europoje ši problema patrigubėjo ir visiškai nesišviečia, kad ji po metų, po kitų dings ar mes ją pilnai išspręsime. Aš labai atsargus, kad tikrai ši vakcina išspręs visus klausimus. Matome, kas vyksta Izraelyje, kalbama apie 4, tuoj apie 5 vakcinos dozę. Taip kad šioje vietoje mes galbūt kartais per daug kalbame ir džiaugiamės be reikalo. Galėtume kai kur būti kuklesni. Iš kitos pusės, žinoma, gyvenimas nestoja, gyventi reikia, klausimus spręsti reikia“.

Europarlametaras gerai vertina, kad EK pirmininkė atkreipė dėmesį į jaunimo nedarbą: „Trečdalis jaunų žmonių be darbo, tai yra košmaras. Ypatingai, didelė problema Ispanijoje. Nesuprantu dar, kaip taip ramiai visi laukia rytdienos. Pandemijos reikalai čia, manau, irgi turėjo įtakos, daug kas gavo išmokas ir problemos šiek išsisprendė. Bet tai, kad Europoje daugėja skurstančių žmonių, buvo 30 mln, dabar jau 35 mln. ir jų daugėja kasmet, rodo, kad mūsų socialinė politika prasta. Apie tai ji nepasakė nieko. Prieš metus gyrėsi, kad bus įvestos orios, minimalios pajamos, tai iš principo šis klausimas nėra išspręstas ir šiandien vėlu ir jau pirmininkė nieko apie tai nebesako. Žmonių lūkesčiai buvo be galo dideli šiuo klausimu, ir man tikrai labai gaila, kad mes nenorėdami kalbėti šiuo klausimu einame link kitų naujų temų, kurias norime užsukti, bet koks gi rezultatas su praėjusiomis temomis“.

B. Ropė sako, kad būtų gerai, kad EK kalbėtų ir apie pasekmes: „Tas pats Afganistano klausimas, kur yra įklimpta, Afganistano žmonės nevilty. Bandome ieškoti išeičių, kurias nėra taip paprasta rasti. Mūsų kaimynystės migrantų klausimas vėlgi kokioje situacijoje. Kasmet svarstoma nauja migrantų politika, bet jos kaip nėra, taip nėra, kaip vargsta kiekviena šalis atskirai, taip ir vargsta. Tai patyrėme ir mes. Tai pas mus 4000, o jeigu 40000, o jeigu 400000 būtų praėję. Kas tada darytųsi? Tai išties šie klausimai yra ypatingos svarbos ir EK nesuranda būdų, nenori spręsti radikaliai, nenori ir pataikauti. Čia tas pats kas bendradarbiavimas. Aišku, mes negalime bendradarbiauti su Baltarusija, bet kodėl Barelis negali spausti Baltarusijos ir ieškoti išeičių. ES vienybė ir sprendimai yra labai svarbūs, labai džiugu, kad Lietuvos žmonės pasitiki ir palaiko ES veiklą, sprendimus, rezultatus, bet norėtųsi kad būtų labiau vieninga“.

Europarlamentaras, apžvelgdamas kolegų pasisakymus, sako, kad galbūt tik trečdalis palaikė EK pirmininkę, didesnė pusė turėjo daugiau pastabų, negu buvo patenkinti jos darbais ir sprendimais ateičiai.

Viktoras Uspaskichas: nekalbama apie koronaviruso gydymą, pinigai verslui buvo dalijami neapgalvotai

Europarlamentras Viktoras Uspaskichas sako, kad nors nemažai EK pirmininkės dėmesio buvo skirta vakcinavimui ir dabartinei situacijai suvaldant virusą, jis nori pastebėti, kad kalbama apie vakcinavimą, bet visiškai nekalbama apie natūralų imunitetą, apie galimybę gydyti ligas, o ne tik vakcinuoti. Šioje vietoje, jo manymu, turėjo būti skirta daug daugiau dėmesio nei tik vakcinavimui.

„Kalbant apie naujas technologijas, investicijas ir t. t., tai galiu pasakyti, kad, kaip ir sveikatos srityje, būtų gerai ir čia sukurti Tarnybą, atsižvelgiant kaip naujos technologijos gali veikti žmonių sveikatą. Kad reikia diegti naujas technologijas visiškai sutinku, bet reikia ir galvoti, kad jos nepakenktų sveikatai“, – pastebi europarlamentaras.

V. Uspaskichas sako visiškai pritariantis EK pirmininkės pasisakymui ir dėmesiui, kalbant apie jaunimo politiką.

Lietuvos europarlamentarai įvertino metinį EK pirmininkės pranešimą – nuomonės smarkiai išsiskyrė
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Buvo nemažai skirta dėmesio ir verslui, minėta, kad buvo skirta didžiulė pagalba. Bet galiu pasakyti, kad pakankamai neapskaičiuojamai buvo dalijami pinigai. Kuomet taip dalinami, jie išprovokuoja pakankamai didelę infliaciją ir net devalvaciją. Pinigų skaičius tas pats, bet jie praranda perkamąją dalį. Šioje vietoje tikrai taip besaikiai taip dalinti pinigų negalima. Pandemijos metu Lietuvoje, nekalbant Europoje, padaugėjo daug daugiau įnašų į bankus, nei paprastais metais. Tai yra signalas. Žmonės net nežino, kur juos dėti. Galvoju, kad ir mūsų šalis, ir ES turi rimtai žiūrėti ir nesukelti dirbtina infliacijos, tuo labiau devalvacijos“, – pabrėžia europarlamentaras.

V. Uspaskicho nuomone, EK socialinė politika neagresyvi, bet nuosekli: „Ta nuosekli politika persiduoda ir į Lietuvą ir aš visiškai džiaugiuosi, kad ir mūsų Vyriausybė priima sprendimą didinti pensiją, didinti atlyginimus praktiškai pagal tą skaičių, kuris pas mane buvo įrašytas į programą. Galiu pasakyti, kad nesitikėjau, kad taip greit pasieks šį skaičių“.

Kalbant apie gynybą, europarlamentaras sako pastebėjęs, kad nebuvo paminėta galimybė ES kurti savo armiją: „Galbūt galima būtų kurti kažką tokio, bet ne armiją. Savas, stiprus junginys, bendras koordinavimas ne tik po būnant po NATO kepure ar stogu, o savo ES, tai aš tam visiškai pritarčiau, kad toks darinys būtų“.

Reaguodamas į situaciją su Baltarusija, migracijos politiką, V. Uspaskichas sako negalvojantis, kad turime laikytis švelnesnės politikos: „Tie, kurie eina per oficialiai sukurtus kanalus, reikia į juos rimtai žiūrėti, galbūt didžiajai daliai galima skirti prieglobstį. Bet tie, kurie kerta sienas nelegaliai, aš linkęs nešvelninti politikos ir ta versija, kad reikia suteikti visiems prieglobstį, aš taip negalvoju. Tuos, kurie neteisėtai kerta sieną, reikia siųsti atgal“.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.8000

Top naujienos

Kauno klinikų gydytoja papasakojo, kam verta atlikti lazerinę regėjimo korekciją, o kam ji nepadės (11)

Lazerinė akių korekcija Lietuvoje atliekama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau šias operacijas...

Pirmą kartą pajuto COVID-19 chaosą, prie kurio Europa jau pripratusi: ateitis bus labai bauginanti (76)

Vos prieš kelias savaites Singapūras buvo, galima sakyti, gyvas pandemijos suvaldymo pavyzdys....

Prekybos tinklai ieško šimtų darbuotojų, siūlo premijas už priviliotus žmones (232)

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga....

Ką Lenkijos išstojimas iš ES reikštų Lietuvos gyventojams: prognozuoja produktų brangimą (329)

Lenkijai pareiškus, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių yra „nesuderinami“ su šios...

Artėja pasaulinė geriamojo vandens krizė: tai, ką sužinosite privers užsukti čiaupą (65)

Maždaug 75 proc. Žemės teritorijos sudaro vanduo, tačiau tik apie 5 procentus jo yra gėlas ir...

„Žalgirio“ bėdos nesibaigia: didžiausią sezono pergalę apkartino Mudiay trauma (29)

Penktadienį geriausias karjeros Eurolygoje rungtynes sužaidęs Emmanuelis Mudiay galingai startavo...

Rimvydas Valatka. Pilėnų sindromas

Seni sovietiniai anekdotai aktualūs kaip niekada. Ką daryti prasidėjus atominiam karui, klausia...

Kaune siautėja nevaldomi nepilnamečiai: vagia, laužo ir baugina parduotuvių darbuotojus (147)

Įvairiose miesto vietose gyvenantys kauniečiai pastaruoju metu negali atsistebėti vaikų...

Ką Lietuvai reikštų karo debesys virš Taivano: įspėja apie pragaištingą konfliktą dviem frontais (230)

Kai Kinija bus suvienyta. Šį sakinį ypač pamėgusi Kinija neslepia ketinimų užgrobti Taivaną...

Dėl skardinės alaus – įnirtinga prokurorų kova (163)

Neįtikėtina, bet prokurorai įnirtingai siekė, kad iš vienos Kretingos rajone esančios...