Vienų labai nemėgstamas, kitų taip pat karštai mylimas Silvio Berlusconi paleido iš savo rankų Italijos vairą. Dar visai neseniai tai atrodė neįsivaizduojama. Šiandien tai jau įvykęs faktas. Nors ne visi politikos apžvalgininkai sutinka, kad D. Berlusconi era baigėsi, jau dabar galima tvirtinti, jog jis paliko ryškų pėdsaką Italijos istorijoje. Ne vienerius metus šioje šalyje praleidęs Lietuvos diplomatas Rimantas Morkvėnas sutiko LTV „Pasaulio panoramai“ papasakoti, nuo ko prasidėjo ir kaip klostėsi S. Berlusconi karjera.
Silvio Berlusconi
© Reuters/Scanpix

- Italija dviprasmiškai atsisveikina su S. Berlusconi. Vieni linki jam niekada negrįžti, kiti tiki, kad jis neišvengiamai sugrįš. Kaip Jums atrodo: tai epochos pabaiga ar tik laikinas atsitraukimas?

- Ir Lietuvoje žmonės nevienareikšmiškai vertina politikus. Tas pats ir Italijoje – vieni gailisi, kiti džiaugiasi. O apie ateitį sunku kalbėti. Aš jau sulaukiau tokio amžiaus, kai norisi žvelgti atgal, ne į priekį. Jaunystėje daug labiau mėgdavau prognozuoti.

- Koks yra Italijos politinis žemėlapis? Kas yra S. Berlusconi šalininkai ir oponentai?

- Italijos politinis žemėlapis yra labai margas. Jis buvo margas visą pokarį – nuo pat 1945 metų. S. Berlusconi dešinė vienijosi apie krikščionis demokratus, kairė – apie Italijos komunistus, kurie nebuvo stalinistai, o greičiau „eurokomunistai“. 1994 m. sausį Italijoje buvo įvykdyta rinkimų sistemos reforma. Vietoje anksčiau galiojusios proporcinės įvesta mišri rinkimų sistema, tačiau, kitaip nei Lietuvoje, Italijoje net 75 proc. parlamento narių renkami pagal mažoritarinį principą, vienmandatėse apygardose.

- Prisiminkime, nuo ko viskas prasidėjo. Pirmą kartą S. Berlusconi atėjo į valdžią dar 1994-aisiais. Jūs tuo metu buvote Italijoje. Kaip visa tai atrodė iš arti?

- Aš 1992 metais nuvykau į Italiją, man teko įkurti mūsų ambasadą Romoje. 1994 metų sausį prezidentas paleido parlamentą ir paskelbė rinkimus tų pačių metų kovą. Rinkiminei kampanijai liko du su puse mėnesio. Ir čia į politiką įsiveržė S. Berlusconi. Jis suvienijo daugiausia verslininkus, bet pasikvietė ir universitetų profesorių, kitų visuomenės atstovų.

- Toks Jūsų nupieštas scenarijus Lietuvoje labiausiai primintų Viktorą Uspaskichą. Kaip Italijoje tuomet vertintas S. Berlusconi – kaip išsišokėlis ar kaip rimtas politikas?

- Vertinimų būta įvairių, daugelis jį vertino skeptiškai. Bet galiu pasigirti, kad atspėjau jo pergalę.

- Jūs, regis, ir lažybas dėl S. Berlusconi pergalės laimėjote?

- Tokios ir lažybos... Lietuvos diplomatai buvo labai neturtingi. Bendravau su britų diplomatais, jie juokais pasiūlė susilažinti iš butelio šampano. Pagalvojau, kad neturėsiu pinigų, ir pasiūliau geriau lažintis „iš principo“. Aš sakiau: „Jis laimės“, jie: „Ne, ne, ne...“.

S. Berlusconi laimėjo dėl to, kad jam pavyko sudaryti labai gudrią sąjungą su Šiaurės Lyga ir su ne vieną kartą pavadinimą keitusia Gianfranco Fini partija, kuri tuomet vertinta kaip neofašistinė. Dėl prieštaringos G. Fini partijos reputacijos S. Berlusconi sakė, kad sąjunga su ja yra ne politinė, o tik techninė. Tačiau apskritai tai buvo labai gudrus ėjimas, nes G. Fini buvo labai įtakingas į pietus nuo Romos, o Šiaurės Lyga garantavo sėkmę Šiaurės Italijoje.

- Pirmą kartą S. Berlusconi į politiką pateko netikėtai, bet vėliau jis ne kartą sugrįžo. Kaip tai pakomentuotumėte?

- Pirmą kartą jis valdė tik penkis mėnesius. Spėju, kad jis nepatenkino savo ambicijų, jautė, kad žmonės jį vis dar palaiko. Be to, jis tikrai užpildė dešiniąją nišą Italijoje. Kairė buvo ir išliko stipri, nors ir keitė pavadinimus. Tačiau S. Berlusconi įsiveržimas sunaikino jau nusilpusius krikščionis demokratus ir atvedė į politiką savotišką naująją dešinę.

- Žiniasklaida dažnai įvardijama kaip vienas iš svarbiausių veiksnių S. Berlusconi istorijoje. Esą jis yra vienas iš didžiausių Italijos žiniasklaidos magnatų ir dėl įtakos šioje srityje pasiekė pergalę. Ar tai tiesa?

- Tai yra mitas, kurį jo priešininkai platina per tą pačią žiniasklaidą. Gerai prisimenu vienus iš pirmųjų politinių debatų, vykusių per S. Berlusconi valdomą televizijos kanalą „Penktasis kanalas“. Laidos vedėjui politikas ir „žiniasklaidos magnatas“ aiškiai nepatiko. S. Berlusconi buvo spaudžiamas iš paskutiniųjų ir buvo gražu žiūrėti, kaip jis „atsimušinėjo“. Ir visa tai – jo paties televizijoje. Ir tai suprantama. Žiniasklaidos verslą S. Berlusconi kūrė ne politines temas eskaluodamas. Didžiausius pinigus nešė įvairūs šou, konkursai, šokiai ir pan. Todėl S. Berlusconi tikrai smulkmeniškai nekontroliavo savo žiniasklaidos priemonių turinio.

- Kita jautri S. Berlusconi vieta yra baudžiamosios bylos. Kaip vertinate jo galimai neteisėtą veiklą, tariamus ryšius su mafija?

- Dėl mafijos – tai, manau, visiškas blefas. Panašios etiketės ir anksčiau klijuotos kitiems žinomiems politikams. To neverta sureikšminti, tai – Italijos specifika. Bet, žinoma, sudėtinga visiškai „švariai“ uždirbti milijardus, pradedant nuo dainavimo laivuose. Gali būti, kad ne viskas gražu, bet ne vienas S. Berlusconi tą darė. Nesu teisininkas, man sudėtinga vertinti. Kai kurie buvę artimi S. Berlusconi žmonės net sėdo į kalėjimą. O jam kol kas pavyksta apsiginti.

- Koks yra S. Berlusconi rinkėjas?

- Manau, kad tai labai įvairūs žmonės. Jį išrinko antrai kadencijai ir jis buvo premjeras penkerius metus. Tai Italijoje labai retai pasitaiko. Nuo pat pokario laikų Italijos vyriausybės vidutiniškai prasilaikydavo vienerius metus. Išlikti visą kadenciją – didžiulis pasiekimas. Tai rodo, kad Italijos dešinė tikrai dar turi perspektyvų.

- Taigi, S. Berlusconi pabaiga nėra Italijos dešinės pabaiga?

Ne, jokiu būdu. Joks žmogus nėra nepakeičiamas.

Laidą „Pasaulio panorama“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 15.30 per Lietuvos televiziją. Laida kartojama pirmadieniais 20.30 per LTV2.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prekybininkų atstovas apie skirtingas kainas: nereikia stebėtis (32)

Tai, kad Lietuvos „Lidl“ parduotuvėse parduodamų odinių striukių kainos yra net 10–23...

A. Užkalnis. Idėja Lietuvai – atviriausia pasaulio šalis (191)

Ir aš rašiau, ir kiti rašė apie idėjas Lietuvai , bet vieną savo sumanymą būsiu pamiršęs,...

Jūrų ir oro uostų laukia neeilinės permainos (37)

Valstybės valdomos įmonės – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Lietuvos oro...

Londono taksi pavyzdys lietuviams: juose niekada nesmirdi, o vairuotojai šio darbo mokosi 5 metus (9)

Yra keli dalykai, kuriuos privalote padaryti būdami Londone . Vienas jų yra bene svarbiausias –...

L. Rumšo mirties tyrimas veda į naują dopingo skandalą (91)

Dešimtys pakuočių amfetamino, insulino, kepenų veiklą stimuliuojančių preparatų, vėžiu...

„Eurovizijos“ nugalėtojas S. Sobralis Lisabonos ligoninėje laukia donoro širdies (1)

„Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtojas Salvadoras Sobralis buvo išgabentas į ligoninę...

Rusijos vandenynų tyrimų laivas gali turėti slaptą tikslą (11)

„Yantar“ - vandenynų tyrimų laivas, Rusijos kariniame jūrų laivyne pristatytas 2015 metais....

Į centrinius paštus nusitaikiusiems vystytojams turbūt teks nusivilti (3)

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad nei ministerija, nei valstybės valdomo „Lietuvos...

Santaros Vaikų ligoninėje tėvai nufilmavo svirduliuojantį chirurgą papildyta 11.20 val. (416)

Socialiniame tinkle plinta vaizdo įrašas ir tėvų pasipiktinimas, kad Vilniaus Santaros Vaikų...

Naujausia prognozė: jau netrukus pradės mažėti dirbančiųjų (183)

Valstybė surenka dar daugiau mokesčių, o artimiausios šalies ūkio perspektyvos geros. Tačiau jau...