Vaida pažintį su šia šalimi pradėjo, kai savo studijoms Vilniaus universitete pasirinko neįprastą programą – suomių kalbą. Įgijusi bakalauro laipsnį ji išvažiavo savo žinių tobulinti į Suomiją – šiuo metu Turku universitete siekia įgyti magistro laipsnį, savo studijoms pasirinkusi suomių ir jai giminingas kalbas.
– Vaida, turbūt daugelis, išgirdę tavo specialybę (Lietuvių filologija ir suomių kalba), klausia, kodėl pasirinkai būtent suomių kalbą?
– Nors tai kai kuriems žmonėms įdomus klausimas, aš nelabai žinau atsakymą. Tiesiog norėjau išmokti naują užsienio kalbą, kuri nebūtų tokia populiari kaip anglų ar vokiečių – norėjau ko nors originalesnio. Tais metais, kai rinkausi studijas, tokia ir pasirodė suomių kalba, nors turėjau galimybę rinktis ir kroatų bei švedų kalbas. Prieš pradėdama studijuoti apie Suomiją žinojau labai mažai, tačiau savo pasirinkimo nesigailėjau nė akimirką. Studijos Vilniaus universitete buvo tikrai įdomios: mokėmės ne tik kalbą, bet ir apie šalies kultūrą bei tradicijas, studijavome suomių literatūrą.
– Lietuvoje vis daugiau abiturientų renkasi užsienio kalbų studijas. Kaip manai, ar studijuojantieji užsienio kalbas turi perspektyvų Lietuvoje?
– Tiesą sakant, studijuojantieji anglų bei kitas populiarias kalbas gal ir neturi didelių perspektyvų, nes jų paklausa mažėja. Tačiau tie, kurie renkasi ne tokias populiarias kalbas, tikrai ras savo vietą. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje labai reikalingi žmonės, mokantys skandinavų kalbas – įvairios kompanijos darbuotojų ieško tarp studentų. Ir tas poreikis vis auga, o šias kalbas studijuojančių ne taip ir daug.
– Jei palygintum studijų sistemą Lietuvoje ir Suomijoje, kuri tau labiau priimtina?
Studijų tvarkaraštis labai lankstus, pats renkiesi, ką mokysies. Privalomų dalykų, žinoma, yra, tačiau suteikta gan didelė laisvė juos rinktis. O svarbiausias dalykas, kalbant apie studijas Suomijoje, – mokslas yra nemokamas tiek vietiniams studentams, tiek užsieniečiams.
Uždari suomiai irgi stebina
– Suomiai garsėja savo uždaru būdu. Ar esi turėjusi bendravimo su jais problemų? O gal tai tiesiog neteisinga išankstinė nuomonė?
– Mano nuomone, daugumos žmonių turimas stereotipas apie suomius yra iš dalies teisingas. Žinoma, negalima teigti, kad visi suomiai yra vienodi – uždaro būdo, lėti, nekalbūs, nors didžioji dauguma yra būtent tokie. Suomiai dažnai gali pasirodyti mandagūs ir draugiški (tikrai labai daug šypsosi), tačiau tai tik išorinė apgaulė – užsieniečiams susidraugauti su suomiais labai nelengva. Nors jau kelerius metus gyvenu šioje šalyje ir laisvai kalbu suomiškai, iki šiol su jais bendrauti sunku.
Iš patirties galiu pasakyti, kad nemažai keliavę bei nors trumpai užsienyje pagyvenę suomiai yra kitokie – jie labiau bendraujantys, atviresni užsieniečiams. Dar vienas įdomus pastebėjimas: Suomijos švedai (Suomijoje yra daug švedų, todėl net švedų ir suomių kalbos abi yra valstybinės) yra šiek tiek atviresni nei suomiai, labiau linkę bendrauti.
– Jau užsiminei, jog dėl suomių uždarumo kartais iki šiol būna sunku bendrauti su jais. Kaip iš pradžių sekėsi prisitaikyti prie tokios aplinkos ir jų kultūros?
Iš pradžių buvo keista, kai bendraujant suomiai vis bandydavo atsitraukti toliau nuo manęs. Vėliau supratau, jog kalbėdami suomiai laikosi didesnio atstumo nei kiti europiečiai.
– Kaip manai, ko lietuviai galėtų pasimokyti iš suomių?
– Suomiai nesididžiuoja savo užimama padėtimi ir nesistengia pasirodyti viršesni už kitus – čia gali matyti, kaip koks kostiumuotas bankininkas labai nuoširdžiai ir meiliai pasisveikina su valytoja ir padėkoja už tai, kad ji išvalė jo kabinetą ar išnešė šiukšles.
Kitas dalykas – suomiai labai daug sportuoja. Sudarytos labai geros sąlygos žmonėms, kurie važinėja dviračiais, nes dviračiai čia yra viena populiariausių transporto priemonių – jų pilna visur ir jais važinėja įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonės.
Suomiai domisi Lietuva
– Suomija nėra viena iš tų šalių, į kurias traukia lietuviai. Ar esi sutikusi daug emigrantų iš Lietuvos? Galbūt ten, kur gyveni, yra kokia nors lietuvių bendruomenė?
– Mano žiniomis, Suomijoje lietuvių yra tikrai labai mažai – vos trys keturi tūkstančiai, tačiau čia keliuose miestuose veikia „Donelaičio draugija“, vienijanti lietuvius ir Lietuvai prijaučiančius suomius. Vienas iš tų miestų, kur veikia ši draugija, yra Turku. Įdomu tai, jog didžioji dalis draugijos narių Turku yra suomiai – esu sutikusi vos dvi nares lietuves.
Draugija veikia gan aktyviai – pernai dalyvavo knygų mugėje, taip pat bendradarbiauja su Kauno rajono savivaldybe, kuri atsiunčia menininkų, eksponuoja jų darbus Suomijoje. Pernai buvau liaudies šokių grupės iš Babtų pasirodyme. Draugija taip pat organizuoja kalėdinį pasisėdėjimą bei kitus panašius renginius. Turku mieste lietuvių nėra labai daug, todėl dažniausiai renginiuose būnu vienintelė lietuvė, o kiti visi – suomiai.
Žinau, jog „Donelaičio draugija“ kur kas aktyvesnė Helsinkyje, kur lietuvių bendruomenė yra didesnė. Beje, čia yra narių, kurie tikrai mėgsta Lietuvą – net pats draugijos pirmininkas Lasse Bergroth labai gerai šneka lietuviškai. Aš taip pat turiu kelis mokinius, kuriuos mokau lietuvių kalbos.
– Lietuviai dažnai nustemba, kai sutinka užsienietį, studijuojantį lietuvių kalbą. Kodėl tavo studentai nusprendė išmokti kalbėti lietuviškai?
– Visi mano studentai turi vienokių ar kitokių ryšių su Lietuva. Vieno vaikino draugė yra lietuvė, vienos moters sūnus yra vedęs lietuvaitę, todėl ji nori suprasti ją bei anūką, kuris kalbėdamas maišo abi kalbas. Turiu vieną sutuoktinių porą, kurie mokosi lietuviškai, nes jiems tiesiog labai patinka Lietuva. Mūsų šalyje jie lankosi bent porą kartų per metus.
– Kokie tavo ateities planai? Ar galvoji grįžti į Lietuvą? Gal turi numačiusi kokią kitą šalį?
– Apie labai tolimą ateitį dar negalvoju. Pirmiausia noriu baigti magistro studijas, todėl dar bent metus tikrai praleisiu Suomijoje, o po studijų galvosiu, ką noriu veikti ir kurioje šalyje norėčiau gyventi.