Rusija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kitos šalys prisidėjo prie konflikto kurstymo šioje naftos turtingoje, bet skurdo alinamoje Šiaurės Afrikos valstybėje, kur žuvo šimtai žmonių ir dar daugiau kaip 150 tūkst. liko be namų.

Medicinos ekspertai įspėja, kad Libija susiduria su didesne sparčiai plintančios koronaviruso infekcijos COVID-19 rizika, turint galvoje, kad šios šalies, kuri yra vartai į Europą bandantiems patekti migrantams, sveikatos priežiūros sistema praktiškai sugriauta.

Beveik visam pasauliui sutelkus dėmesį į pastangas pažaboti pandemiją, Libijos sostinės Tripolio pietuose toliau aidi šūviai ir kurtinantys sprogimai.

Libijoje chaosas tvyro nuo 2011 metų, kai per kelių didžiųjų Vakarų valstybių remtą sukilimą buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi.

Šiuo metu dėl Libijos kontrolės varžosi dvi stovyklos: Jungtinių Tautų pripažįstama Nacionalinės santarvės vyriausybė (NSV), įsikūrusi Tripolyje, ir šalies rytus kontroliuojančiam maršalui Khalifai Haftarui lojalios pajėgos, pernai balandžio 4 dieną pradėjusios puolimą sostinei užimti.

Praėjo metai, buvo sudaryti ir žlugo keli susitarimai dėl paliaubų, o „mes tiesiog stebime, kaip naikinama tauta“, sakė analitikas Jalelas Harchaoui iš tarptautinių santykių instituto „Clingendael“ Hagoje.

Po virtinės nesėkmingų bandymų atkurti tvarką JT pasiuntinys Libijai Ghassanas Salame pirmadienį ryte pranešė atsistatydinantis. Visgi jis nurodė, kad palieka šias pareigas dėl sveikatos priežasčių.

Sausio gale Berlyne vykusiame susitikime Maskva, Ankara ir dar kelios interesų Libijoje turinčios šalys sutarė gerbti ginklų embargą ir remti paliaubas.

Tačiau praėjus vos dešimčiai dienų Gh. Salame pareiškė, kad susitarimų nesilaikoma ir į Libiją iš užsienio toliau plūsta ginklai ir samdiniai.