„Bet kokie kariniai veiksmai turi būti atliekami bendradarbiaujant su Libijos valdžia, – sakė telefonu naujienų agentūrai AFP vyriausybės atstovas Hatemas el Ouraybi. – Karinė operacija prieš laivus Libijos vandenyse arba už jų ribų nelaikoma humaniška.“
Briuselis uždegė žalią šviesą misijai, per kurią Viduržemio jūroje būtų dislokuoti karo laivai ir žvalgybos lėktuvai, reaguodamas į virtinę pražūtingų katastrofų, per kurias šimtai žmonių nuskendo, mėgindami pasiekti Europą.
Daugelis migrantų brangiai moka žmonių kontrabandininkams už kelionę laivu iš Libijos.
„Vyriausybė nepriims jokio Libijos suverenumo pažeidimo“, – pabrėžė H.el Ouraybi, pridūręs, kad tas planas „nebus priimtas, jeigu jis nebus derinamas“ su tarptautinės bendruomenės pripažįstama Libijos administracija.
ES tebelaukia Jungtinių Tautų rezoliucijos, kuri leistų naikinti žmonių kontrabandininkams priklausančius laivus Libijos vandenyse, prie Europos pietinių krantų besivystančios humanitarinės katastrofos epicentre.
Libiją apėmė chaosas po to, kai 2001 metais per NATO palaikomą sukilimą buvo nuverstas ilgametis diktatorius Muameras Kadhafi. Dabar Libijoje veikia dvi besivaržančios vyriausybės ir stiprios ginkluotos grupės, kovojančios dėl įtakos šioje naftos turtingoje Šiaurės Afrikos valstybėje.