„Šiandien žinome, kad daugiau Europos reiškia daugiau krizės Lenkijoje“, – užsienio reikalų ministerijos svetainėje paskelbtame pranešime pareiškė Witoldas Waszczykowskis.
Jis griežtai sukritikavo Vokietijos planus nutiesti antrąjį dujotiekį, „Šiaurės srautas 2“, kuriuo Baltijos jūros dugnu būtų tiekiamos rusiškos dujos.
Lenkija šį projektą laiko grėsme savo energetiniam saugumui, o visų pirma – savo, kaip rusiškų dujų tranzito šalies, vaidmeniui.
Ministras taip pat sukritikavo ES rytų partnerystės programą, kuria siekiama buvusias sovietines valstybes priartinti prie bloko. Anot jo, įgyvendinant šią programą ES nepavyko stabilizuoti tokių šalių kaip Lenkijos rytinė kaimynė Ukraina.
Į valdžią atėjus į populizmą orientuotai „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) vyriausybei, kuri jau prastūmė kelis prieštaringai vertinamus teisės aktus, kad pertvarkytų Konstitucinį Teismą ir sustiprintų valstybinių transliuotojų valstybės kontrolę, Lenkijos ir Europos institucijų tarpusavio santykiai pastaraisiais mėnesiais pastebimai atvėso.
Šie vyriausybės sprendimai ir pačioje Lenkijoje, ir užsienyje sukėlė didelį nerimą dėl šalies demokratijos padėties.
Tuo tarpu dauguma lenkų ir toliau palaiko narystę ES. Vasario mėnesį atlikta apklausa parodė, kad už tolesnę narystę bloke pasisako net 81 proc. šalies gyventojų, kurie ES, o visų pirma dosnias Briuselio subsidijas, laiko vienu iš ekonomikos augimo šaltinių.
Nors ekspertai teigia, kad PiS yra aiškiai euroskeptiška, šios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis praėjusią savaitę pareiškė, kad „Lenkija iš ES nesitrauks“, nes „narystė ES yra saugumo garantija“.
Tuo tarpu Varšuvoje įsikūrusio nepriklausomo Stepono Batoro fondo ekspertai ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje pažymėjo, jog PiS nebandys kelti Lenkijos pasitraukimo iš ES – vadinamojo „Polexit“ – idėjos, tačiau šios partijos lyderiai mano, kad ES dienos yra suskaičiuotos.
Lenkijos konservatoriai „labiau mąsto apie „Polexit“ pagal nutylėjimą, subyrėjus blokui“, teigia fondo ekspertai.