„Užsienio specialiosios tarnybos, nepakildamos iš už stalo, gali identifikuoti mūsų šnipus, o paskui atsekti jų kontaktus užsienyje", - rašo leidinys. Laikraščio žiniomis, tarp paskelbtų duomenų yra tiek tikrosios pavardės, tiek slapyvardžiai, su kuriais agentai veikė įvairiose šalyse. "Tai neapsakomas skandalas. Daugelis šių žmonių dar gyvi, aktyvūs jų kontaktai. Lenkijos valstybė juos tiesiog išdavė", - pareiškė žurnalistams buvęs žvalgybos karininkas.
Pagal Lenkijos vidaus saugumo agentūros ir žvalgybos agentūros įstatymą duomenys apie darbuotojus turi būti slapti. Jie atsidūrė visiems prieinamame sąraše todėl, kad šie agentai savo tarnybą pradėjo iki 1989 metų. Jų pavardės paaiškėjo priėmus Tautos atminties instituto įstatymą. Mat pagal jį LLR specialiųjų tarnybų dokumentai buvo išslaptinti.
Be kita ko, Tautos atminties instituto sąraše yra informacija, kad žvalgybos karininkas buvo Lenkijos URM protokolo tarnybos vadovas Mariušas Kazana, žuvęs per aviacijos katastrofą prie Smolensko 2010 metų balandžio 10 d. Lenkijos šnipas buvo ir Jaroslavas Skonečka - vienas iš valdininkų, kurie atvedė Lenkiją į NATO. Prieš kelerius metus jis vadovavo departamentui, atsakingam už Aljanso partnerystę su trečiosiomis šalimis, ir tebedirba NATO struktūrose.