1980 rugpjūčio 31 diena įėjo į istoriją, kai Lenkijos komunistinė vyriausybė pasirašė sutartį su streikuojančiais Baltijos pajūrio miesto Gdansko laivų statyklos darbininkais, vadovaujamais charizmatiško elektriko Lecho Walesos.
Lenkijos žiniasklaida buvo cenzūruojama, tačiau šiuos audringus įvykius kruopščiai nušvietė užsienio korespondentai.
"Gdanske matomos specialiosios pajėgos", - vienas naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė rugpjūčio 19 dieną, baiminantis, kad režimas griežtai numalšins streiką, kaip buvo nutikę anksčiau. Buvo tikėtina, kad neramumus padės malšinti Sovietų Sąjungos kariai.
Streikas laivų statykloje prasidėjo rugpjūčio 14 dieną. Kaip ir ankstesnės protestų bangos komunistinėje Lenkijoje, šie neramumai buvo atsakas į ekonomiką kontroliavusios vyriausybės sprendimą padidinti kainas.
Tačiau streikas netrukus įgijo politinį atspalvį, o per jį susikūręs judėjimas išplito visoje šalyje. Jo nariais galiausiai tapo apie 10 mln. lenkų - kas ketvirtas šalies gyventojas.
Oficialios informacijos apie šiuos įvykius skelbta labai šykščiai, todėl sklandė daugybė įvairiausių gandų.
"Tarp darbininkų sklinda gandai: rusai jau Braneve", - AFP pranešė rugpjūčio 20 dieną, paminėjusi už 120 kilometrų į rytus Gdansko esantį miestą, įsikūrusį prie sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi.
Į šį miestelį skubiai atvykusiems žurnalistams vietos gyventojai sakė nepastebėję jokių Raudonosios armijos dalinių.
Varšuvoje taip pat nestigo gandų.
"Varšuva, gandų sostinė, nubudo įsitikinusi, kad ši diena bus lemiama, - sakoma viename rugpjūčio 22 dienos pranešime. - Tikimasi visuotinio streiko, taip pat Komunistų partijos centrinio komiteto posėdžio, kuriame gali būti paskelbta apie šalies politinės krypties pasikeitimą."
Tą pačią dieną iš Lenkijos kilęs tuometis popiežius Jonas Paulius II rašė Lenkijos Katalikų Bažnyčios vadovui kardinolui Stefanui Wyszynskiui, kviesdamas "lenkų tautą kovoti dėl kasdienės duonos ir socialinio teisingumo".
Laivų statyklos, pavadintos komunistinės revoliucijos lyderio Vladimiro Lenino vardu, streikuojančių darbininkų artimieji ir šalininkai būriavosi prie įmonės vartų, nešė maistą, gėrimus ir gėles, taip pat reiškė moralinę paramą.
Derybos su vyriausybės atstovais prasidėjo rugpjūčio 21 dieną, įstrigo ir vėl atsinaujino po dviejų dienų.
Varšuvoje komunistų vadovybė susirinko nušalinti vyriausybės vadovą Edwardą Giereką ir kelis kitus jam artimus pareigūnus, kai pastarasis ėmėsi komunistų tradicinės "savikritikos" dėl savo klaidų.
Rugpjūčio 25 dieną derybos su streikininkais vėl įstrigo.
Tą dieną režimo derybininkai davė komunistiniame bloke precedento neturėjusį pažadą: "Lenkijos darbininkų teisė streikuoti bus oficialiai pripažinta naujame įstatyme".
"Minia susirinkusi aplink altorių, pastatytą prie laivų statyklos tvoros. Du rimtai nusiteikę darbininkai stovi iš abiejų pusių prie kunigo, kuris aukoja mišias už streikininkus", - pranešė AFP.
Po atviro dangumi išpažinčių klausančio kunigo, prie kurio stovėjo į eilę išsirikiavę streikininkai, nuotraukos pateko į pasaulio pirmuosius puslapius.
"Padėtis pasiekė kritinį tašką", - sakoma rugpjūčio 29 dienos pranešime.
Tuo tarpu Komunistų partijos dienraštis "Trybuna Ludu" tikino, kad "Lenkija yra neatsiejama socialistinės stovyklos narė, palaikanti glaudžius ryšius su Sovietų Sąjunga".
Rugpjūčio 31 dieną AFP pranešė: "Sekmadienį sudaryta sutartis tarp valdžios ir Gdansko streiko komiteto, paskelbė jo vadovas Lechas Walesa".
Pagal šį susitarimą buvo pripažinta darbininkų profesinė sąjunga, jų teisė streikuoti, pažadėta sušvelninti cenzūrą, padidinti atlyginimus, kiekvieną sekmadienį per valstybinį radiją ir televiziją transliuoti mišias, taip pat paleisti politinius kalinius.
"Negavome visko, ko norėjome. Tačiau gavome viską, ką galėjome pasiekti šioje padėtyje. Ir gausime visa kita", - pranašiškai paskelbė L.Walesa.
"Solidarumas" buvo priverstas pasitraukti į pogrindį 1981 metais, kai komunistai Lenkijoje paskelbė karo padėtį. Tačiau šio judėjimo numalšinti nepavyko, o 1989 metais jis vadovavo deryboms dėl taikaus komunistinio režimo likvidavimo.
„Solidarumas“ Lenkijai iškovojo nepriklausomybę, o žmonėms - geresnį gyvenimą, mano šalies gyventojai
Lenkijos pirmosios nepriklausomos profsąjungos "Solidarumas" įkūrimo 30-ųjų metinių minėjimas Gdanske pirmadienį vyko įtemptoje atmosferoje: jame nepasirodė buvęs šio judėjimo lyderis Lechas Walesa, o salėje aidėjo tiek plojimai, tiek švilpimas.
Tačiau dauguma lenkų mano, jog tik šio judėjimo dėka šalis iškovojo nepriklausomybę ir geresnį gyvenimą žmonėms, rodo neseniai atliktos apklausos duomenys.
Lenkijos naujienų agentūra PAP paskelbė viešosios nuomonės tyrimų agentūros TNS OBOP atliktos apklausos rezultatus, rodančius, kad 67 proc. respondentų įsitikinę, jog "Solidarumo" atsiradimas ir streikai buvo naudingi šaliai. Priešingai galvoja tik 9 proc. lenkų.
47 proc. apklausos dalyvių mano, kad be "Solidarumo" šalis gyventų kur kas blogiau, o 63 proc. galvoja, kad nesusikūrus šiam judėjimui Lenkijoje nebūtų pasiekta demokratija.
47 proc. respondentų taip pat teigia, jog be streikų ir "Solidarumo", lenkai niekada nebūtų atgavę nepriklausomybės.