Lenkijoje juodai apsirengusios moterys su juodomis vėliavomis pirmadienį išėjo į miestų gatves visoje šalyje – streikuoti ir protestuoti prieš siūlomą įstatymo projektą dėl visiško abortų uždraudimo.
Varšuvoje, Gdanske ir kitur šį „juodąjį pirmadienį“ prie jų prisidėjo ir nemažai vyrų.
Katalikiškoje Lenkijoje ir taip galioja vieni griežčiausių abortų įstatymų Europoje, o visuomenės apklausos rodo, kad labai mažai lenkų pritaria dar griežtesniam įstatymui.
Streikas ir demonstracijos vyksta po šeštadienį įvykusio tūkstančių žmonių protesto priešais parlamentą Varšuvoje. Moterys juodai vilki reikšdamos gedulą dėl galimo reprodukcinių teisių praradimo ir kai kurių moterų mirčių. Pasak protestuotojų, tragiškų incidentų nebus įmanoma išvengti, jeigu pasiūlymas bus priimtas, koks yra dabar.
Pagal dabartinį, nuo 1993-iųjų galiojantį įstatymą abortai yra draudžiami, išskyrus atvejus, kai moters gyvybei gresia pavojus, kai vaisius yra neišgydomai apsigimęs, taip pat kai moteris pastoja po išžaginimo arba incesto. Pagal naująjį pasiūlymą, kurį dabar svarsto parlamento komisija, neteisėti būtų visi abortai, net išžaginimo ar pavojaus moters gyvybei atvejais, o moterys, kurios siekia aborto, ir juos atliekantys gydytojai būtų baudžiami įkalinimu iki penkerių metų.
Pasiūlymą griežtinti įstatymą pateikė piliečių iniciatyva, surinkusi 450 tūkst. parašų.
Nors sunku įvertinti dalyvių skaičių mažuose miesteliuose ir kaimuose, kurie paprastai būna konservatyvesni, miestuose pirmadienį ryte dalyvių matėsi nemažai.
Didelė minia susirinko Varšuvos centre; į gatves žmonės išėjo ir kituose miestuose.
Privati naujienų televizija TVN24, kurios dalis pranešėjų vilkėjo juodai, rodė reportažus apie streike dalyvaujančias įstaigas: restoraną Vroclave, kuris buvo uždarytas, kad darbuotojos galėtų dalyvauti demonstracijoje, muziejų Krokuvoje, kur darbe nepasirodė nė viena moteris. Čenstakavos – galbūt katalikiškiausio Lenkijos miesto – rotušė pranešė, kad maždaug 60 proc. darbuotojų moterų atsisakė ateiti į darbą.
Streiko organizatoriai taip pat ragino namų šeimininkes nedirbti namų ruošos darbų.
Įkvėpimo organizatoriai sėmėsi iš 1975 metų moterų streiko Islandijoje, kai dirbti, tvarkytis ir prižiūrėti vaikus atsisakė 90 proc. moterų, norėjusių išreikšti pasipiktinimą dėl diskriminacijos darbo vietose. Tas streikas buvo laikomas sėkmingu, padėjo atkreipti dėmesį į moterų padėtį ir paskatino kitais metais priimti įstatymą, kuriuo buvo užtikrintos lygios vyrų ir moterų teisės.
Skelbiama, kad Lenkijos moteris palaikys ir solidariai į gatves išeis ir kelių kitų Europos valstybių gyventojai.
Pagrindinis protesto akcijos organizatorių siekis – paskatinti visas dirbančias Lenkijos moteris mesti darbą ir taip sutrikdyti šalies ekonomiką. Tokiais veiksmais tikimasi užkirsti kelią ir taip griežto abortų įstatymo pataisoms.
„Daugybė šalyje gyvenančių moterų ir merginų jaučiasi taip, tarsi iš jų būtų atimta bet kokia galia. Jos jaučiasi nelygios, neturinčios nuomonės ir pasirinkimo teisės. Tai mums puiki galimybė parodyti, kad galime būti matomos, galime būti girdimos“, – teigia viena iš streiko organizatorių Magda Staroszczyk.
Šiuo metu Lenkijoje, kur net 87 proc. gyventojų teigia esantys katalikai, galima legaliai nutraukti nėštumą tik tuo atveju, jeigu kyla pavojus vaisiaus gyvybei, motinos gyvybei bei tais atvejais, kai nėštumas – išžaginimo ar kraujomaišos rezultatas.
Jeigu bus pritarta įstatymo pataisoms, nėštumo nutraukimas Lenkijoje bus pripažintas nusikaltimu, o jį atlikusios moterys net iki penkerių metų gali atsidurti už grotų. Nutraukti nėštumą padėję medikai taip bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jiems taip pat gresia laisvės atėmimo bausmė.
Kritikų teigimu, naujasis įstatymas reiškia, kad bus įtariamos ir tiriamos visos moterys, patyrusios persileidimą. Gydytojai gali imti paniškai bijoti net ir reguliarių nėščiųjų apžiūrų, nes nelaimės atveju ant jų kristų įtarimų šešėlis.
Šiuo metu įstatymo pataisas svarsto vyriausybės komitetas, jas inicijavo konservatoriai, o pateikė pilietinė iniciatyva „Stop Abortion“.
Oficialūs streikai, kurie jau vadinami „juoduoju protestu“, pirmadienį vyks 60-yje Lenkijos miestų. Norėdami išreikšti solidarumą su akcijos organizatoriais, kai kurie verslininkai pareiškė ir patys laikinai sustabdysiantys darbus. Protesto dalyviai raginami vilkėti juodai ir socialinėje žiniasklaidoje aktyviai skelbti nuotraukas iš įvykio vietos.
Naujausias siūlymas – toks radikalus, jog pavyko veiksmams paskatinti ir daugiau Lenkijos žmonių. Viešosios nuomonės tyrimų agentūra „Ipsos“ išsiaiškino, kad net 50 proc. lenkų palaiko streiko idėją, o 15 proc. net norėtų jame sudalyvauti – tai būtų beveik 6 mln. žmonių.
„Manau, kad kantrybės taurę perpildė suvokimas, jog už grotų gali atsidurti persileidimą patyrusios moterys“, – sako aktyvistė, rašytoja ir visuomenės veikėja Agnieszka Graff.
„Mano motina labai religinga. Ji kiekvieną sekmadienį eina į bažnyčią. Ji pasisako prieš abortus tais atvejais, kai vaikas tiesiog nepageidaujamas. Nepaisant to, ji pasisako prieš įstatymo pataisas, nes tais atvejais, kai pastoja išžaginimo aukos, jų laukia skaudesnis likimas nei jų skriaudikų“, – teigia gydytoja Malgorzata Lodyga.
"Ściana Furii" w ramach #CzarnyProtest przed siedzibą Prawa i Sprawiedliwości przy Nowogrodzkiej. Kobiet szybko przybywa @TOKFM_NEWS pic.twitter.com/4Y4uvYQ0jE— tomasz.fenske (@tomaszfenske) October 3, 2016