Varšuva pareiškė, kad EŽTT planai išslaptinti Lenkijos dokumentus kelia grėsmę šalies saugumui, tačiau tribunolas tvirtina, kad jo gauta informacija jau yra viešai prieinama.

Rugsėjį Varšuva pateikė Strasbūre įsikūrusiam teismui informaciją, atliekant tyrimą dėl JAV Gvantanamo įlankos kalėjime laikomų asmenų pareiškimų, esą jie buvo kankinami slaptame CŽV kalėjime, kuris matomai veikė Lenkijoje 2002-2003 metais.

Lenkijos vyriausybė ne kartą neigė leidusi veikti tokiems CŽV objektams šalies teritorijoje, nors prokurorai pradėjo tyrimą dėl pranešimų, kad įtariami teroristai galėjo būti šiurkščiai tardomi slaptuose kalėjimuose.

Varšuva paprašė, kad nebūtų viešinama jos perduota informacija apie Saudo Arabijos pilietį Abd al Rahimą al Nashiri, šiuo metu laikomą Jungtinėse Valstijose. Šis asmuo yra pagrindinis įtariamasis byloje dėl 2000 metais Jemene įvykdyto sprogdinimo prie JAV karo laivo "USS Cole".

Abd al Rahimas al Nashiri tvirtino, kad buvo laikomas ir kankinamas CŽV "juodajame objekte" Lenkijoje, kai buvo sučiuptas po 2001 metų rugsėjo 11-ąją įvykdytų teroro atakų prieš Jungtines Valstijas.

Lenkijos teisingumo ministras Jaroslawas Gowinas sakė esantis "labai susirūpinęs" dėl EŽTT sprendimo paviešinti Varšuvos perduotą informaciją apie numanomus slaptuosius kalėjimus, teigdamas, jog toks žingsnis yra "grėsmė Lenkijos saugumui".

Vyriausybės atstovas Pawelas Grasas (Pavelas Grasas) sakė, kad Lenkijai teks būti "atsargesnei bendradarbiaujant su teismu", nes daugelis jos pačios atliekamo tyrimo detalių yra įslaptintos.

"Kol Lenkijos prokurorai baigs savo tyrimą, mūsų bendradarbiavimas nepateisins teismo lūkesčių, kad nebūtų trikdomas mūsų tyrimas arba nebūtų galimo spaudimo pateikti kaltinimus", - P.Grasio žodžius citavo naujienų agentūra PAP.

Europos Taryba yra paskelbusi, kad slaptame kalėjime Lenkijoje buvo laikomi keli "itin vertingi suimtieji", tarp jų rugsėjo 11-osios atakų sumanytoju save vadinantis Khalidas Sheikhas Mohammedas, šiuo metu laikomas Gvantanamo kalėjime. Teigiama, kad kiti slaptieji CŽV kalėjimai taip pat veikė Rumunijoje ir Lietuvoje.

Tiek Bukareštas, tiek Vilnius šiuos įtarimus neigia.

Vienas EŽTT atstovas sakė, kad Varšuva nepateikė jokių slaptų dokumentų Abd al Rahimo al Nashiri byloje - tik rašytinius parodymus, kuriuose esanti informacija jau dabar yra prieinama viešai.

"Laikantis įprasto praktikos, teismo sprendimas atšaukti konfidencialumą šių parodymų atžvilgiu buvo priimtas pasikonsultavus su vyriausybe", - jis sakė AFP.

Praeitą savaitę Lenkijos prokurorai pratęsė 2008 metais pradėtą tyrimą dėl kaltinimų, esą 2002-2003 metais Varšuva davė leidimą CŽV įrengti kalėjimą Senųjų Keikutų kaime šalies šiaurės rytuose, kur buvo tardomi įtariamieji dėl rugsėjo 11-osios išpuolių.