Per interviu leidiniui „Financial Times“ Andrzejus Duda sakė tokią idėją išdėstęs Donaldo Trumpo specialiajam pasiuntiniui karo Ukrainoje klausimais Keithui Kelloggui.
„1999 metais NATO sienos pajudėjo į rytus, taigi, praėjus 26 metams, į rytus turi pajudėti ir NATO infrastruktūra“, – sakė jis.
„Man tai atrodo akivaizdu“, – pareiškė Lenkijos prezidentas ir pridūrė, kad būtų daug saugiau, jeigu tie ginklai jau būtų šalyje.
A.Duda pabrėžė, kad sprendimus dėl Amerikos branduolinio ginklo dislokavimo priima dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Kartu jis priminė Vladimiro Putino pareiškimą 2023 metais, kad Rusija dislokuos Baltarusijoje taktinį branduolinį ginklą. „Rusija net nedvejojo, perkeldama savo branduolinį ginklą į Baltarusiją. Nieko neprašė sutikimo“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Jis pakartojo premjero Donaldo Tusko žodžius, kad Lenkijai geresnę, alternatyvią apsaugą padėtų užtikrinti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanymas išskleisti Prancūzijos branduolinį skėtį virš sąjungininkų europiečių. Tačiau A. Duda atmetė Lenkijos vyriausybės vadovo idėją dėl Lenkijos branduolinio arsenalo plėtros. „Tam prireiktų dešimtmečių“, – sakė prezidentas.
A. Duda pabrėžė, jog neįsivaizduoja, kad D. Trumpas galėtų atsisakyti savo įsipareigojimų, kuriuos išdėstė per pokalbį su juo vasario mėnesį Jungtinėse Valstijose, dėl tolesnio Amerikos kariuomenės buvimo Lenkijoje. „Būgštavimai, kad JAV apribos savo karinį buvimą Lenkijoje, yra nepagrįsti. Esame patikimi JAV sąjungininkai, ir jos čia taip pat turi savų strateginių interesų“, – sakė jis.
A. Duda nemano, jog D. Trumpas veda derybas Rusijai palankiu būdų, kad priverstų Kyjivą nutraukti kovą. „Tai nėra subtili diplomatija, tai yra tvirtas žaidimas. Mano nuomone, nėra taip, kad prezidentas Trumpas yra tik malonus ir švelnus Rusijai. Manau, kad jis naudoja (tam tikrus) instrumentus Rusijos atžvilgiu, net jei jie galbūt nėra tokie matomi kaip tie, kuriuos jis naudoja Ukrainos atžvilgiu“, - teigė Lenkijos prezidentas. „Kol kas niekam nepavyko sustabdyti šio karo, tad suteikime šansą prezidentui Trumpui“, – pridūrė jis.
Prezidentas leidiniui taip pat pakomentavo socialiniuose tinkluose kilusį ginčą tarp Lenkijos užsienio reikalų ministro Radosławo Sikorskio, JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir D. Trumpo patarėjo Elono Musko dėl Ukrainos prieigos prie palydovinės sistemos „Starlink“. Jo nuomone, ministro pareiškimas buvo „visiškai nereikalingas“. „Su Amerikos administracija nediskutuojama tviteryje (X), tai daroma diplomatiniais kanalais“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, ar dabartinė JAV administracija gali turėti įtakos gegužę įvyksiantiems Lenkijos prezidento rinkimams, A. Duda sakė esąs įsitikinęs, kad „lenkai patys priims sprendimą“. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimo rinkimų rezultatų užginčijimo, kaip nutiko Rumunijoje. „Nėra jokių abejonių, kad šiuo metu susiduriame su labai rimta konstitucine krize Lenkijoje. Tai, kas nutiko Rumunijoje, kelia didelį nerimą ir neatitinka Europos demokratinių standartų“, – konstatavo jis.
Penktadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas parlamente pareiškė, kad Lenkija, siekdama sukurti 500 000 karių kariuomenę, kuri galėtų atremti Rusijos keliamą grėsmę, sieks įsigyti branduolinių ginklų ir užtikrinti, kad kiekvienas vyras dalyvautų kariniuose mokymuose.
Lenkija smarkiai plečia savo kariuomenę tuo metu, kai visoje Europoje didėja nuogąstavimai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas artėja prie Kremliaus ir nusigręžia nuo tradicinių JAV sąjungininkų. Šį geopolitinį pokytį Varšuva laiko potencialia egzistencine grėsme.
D. Tuskas sakė, kad Lenkija „rimtai kalbasi“ su Prancūzija apie tai, kad ją saugotų Prancūzijos branduolinis skėtis.
Tuskas: tokius klausimus verčiau spręsti diskretiškai, o ne duodant interviu žiniasklaidai
Prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Financial Times“ paragino Jungtines Valstijas dislokuoti Lenkijos teritorijoje branduolinį ginklą kaip Rusijos atgrasymo nuo galimos agresijos priemonę.
Ketvirtadienį per spaudos konferenciją paklaustas apie šį prezidento raginimą, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, jog labai norėtų, kad tam tikri lūkesčiai būtų formuluojami viešai tik tada, kai „esame tikri arba turime priežasčių būti įsitikinę, kad į tokius raginimus bus atsižvelgta ir kad adresatas, šiuo atveju Amerikos administracija, prezidentas Donaldas Trumpas, yra pasirengęs teigiamai reaguoti“.
„Tokius reikalus verčiau tvarkyti diskretiškai, o ne duodant interviu žiniasklaidai, bet didelės žalos dėl to nebus. Vertinu prezidento Dudos pastangas, nes esu įsitikinęs, kad prezidentą vedė tik gera valia ir noras stiprinti Lenkijos saugumą. Tačiau ar tokie metodai veiksmingi? Turiu savo nuomonę šiuo klausimu“, – sakė D. Tuskas.