Lenkija paviešino tyrimą dėl nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo

Ketvirtadienį prokuratūra pasidalijo pagrindinėmis tyrimo išvadomis. Lenkijos žiniasklaidai jas taip pat perdavė S. Zarynas.

Lenkijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad Baltarusijos KGB pareigūnas buvo Minsko oro uosto skrydžių valdymo bokšte tuo metu, kai buvo nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas su disidentu tinklaraštininku Ramanu Pratasevičiumi.

„Jis davė nurodymus darbuotojui, kuris palaikė ryšį su pilotu“, – sakoma Lenkijos slaptosios tarnybos ABW ir generalinio prokuroro pranešime.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad, priešingai nei pilotas buvo įspėtas skrydžių valdymo tarnybos, skrydžio metu nebuvo jokios bombos grėsmės. Apie tariamą grėsmę buvo pranešta dar prieš išsiunčiant elektroninį laišką, kuriame buvo teigiama, kad lėktuve yra sprogmenų, sakoma pranešime.

Išvados grindžiamos pokalbiais su keleiviais ir oro linijų atstovais, atlikta orlaivio apžiūra ir įrašytų pokalbių analize.

„Ryanair“ lėktuvas registruotas Lenkijoje, todėl Varšuva inicijavo tyrimą.

Penktadienį paskelbtame videoklipe kalbama, kad incidento dieną dirbo skrydžių kontrolierius Olegas Galegovas.

„The New York Times“ duomenimis, dar vasarą jis kirto Lenkijos sieną ir davė parodymus apie „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą.

Maždaug 9 val. į skrydžių valdymo centrą atėjo įmonės „Belaeronavigacija“ vadovas Leonidas Čura ir vyras, kurį lenkai įvardijo kaip specialiųjų tarnybų darbuotoją, skelbia reform.by.

Paskui L. Čura išėjo. Vyras pranešė skrydžių kontrolieriams, kad „Ryanair“ lėktuve padėta bomba ir kad jis turi nusileisti Minske. Lenkijos specialiosios tarnybos tvirtina, kad buvo imtasi veiksmų užtikrinti, jog pokalbių su „Ryanair“ lėktuvu negirdėtų kiti orlaiviai.

Regis, su „Ryanair“ lėktuvo įgula bendravo vienas skrydžių kontrolierius, kuriam nurodinėjo specialiųjų tarnybų darbuotojas. Vaizdo įraše teigiama, kad vyras telefonu kalbėjo su žmogumi, kurį vadino Andrejumi Anatoljevičiumi.

9.30 val. lėktuvas įskrido į Baltarusijos oro erdvę.

Pristatyme pateikiamos skrydžių kontrolieriaus ir orlaivio įgulos pokalbių ištraukos. Ypač svarbus fragmentas, kuriame pilotas domisi situacijos pavojingumo lygiu. Skrydžių kontrolierius prašo nenutraukti ryšio, paskui rusiškai kreipiasi į kažkokį vyrą: „Jis teiraujasi: pranešimo kodas geltonas ar raudonas?“ Vyras liepia atsakyti, kad kodas – raudonas.

© Stopkadras

Kaip toliau dėstoma pristatyme, lėktuvas pakeitė kursą likus dviem minutėms iki išskridimo iš Baltarusijos oro erdvės ir tada „specialiųjų tarnybų atstovas“ išėjo iš skrydžių valdymo centro.

Pristatyme taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pranešimą apie bombą, neva siųstą „Hamas“, 9.25–9.34 val. laikotarpiu gavo Vilniaus, Atėnų, Sofijos, Bukarešto ir Kijevo oro uostai, o Minsko oro uostas šį pranešimą gavo tik 9.56 val. „Ryanair“ lėktuvas Minsko oro uoste nusileido apie 10 val.

Lenkijos tyrėjai į pristatymą įtraukė ir Minsko oro uoste nutikusių įvykių vaizdo įrašų ir pažymėjo, kad darbuotojų veiksmai buvo neadekvatūs sprogimo grėsmei, apie kurią buvo pranešta.

Delfi primena, kad gegužės 23 dieną Baltarusijos valdžios institucijos privertė iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ keleivinį lėktuvą nusileisti Minske, teigdamos, kad buvo gautas grasinimas susprogdinti bombą.

Lėktuvu skrido vienas iš opozicinio „Telegram“ kanalo „Nexta“ įkūrėjų R. Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Abu jie buvo suimti nusileidus lėktuvui.

Po šio incidento ES, Didžioji Britanija ir JAV atnaujino sankcijas Baltarusijai.