Vakarai kaltina Baltarusiją apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos, tokiu būdu keršijant ES už sankcijas, paskelbtas Minsko režimui dėl represijų prieš opoziciją.
Baltarusija tai neigia ir kritikuoja migrantų neįsileidžiančią ES.
Tarp ES ir Minsko atsidūrę migrantai dažnai pasakoja, kad baltarusių pareigūnai juos verčia kirsti sieną, o Lenkijos valdžios institucijos juos išstumia atgal į Baltarusijos teritoriją.
„Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pradėjo hibridinį karą prieš ES. Tai – didžiausias bandymas destabilizuoti Europą per 30 metų. Lenkija nepasiduos šantažui ir darys viską, kad apgintų ES sienas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė M. Morawieckis.
Prie įrašo pridėta premjero vaizdo žinutė. Joje jis ragina solidarizuotis su Lenkija, Latvija ir Lietuva ir įspėja, kad „šiandien taikinys yra Lenkija, bet rytoj tai bus Vokietija, Belgija, Prancūzija arba Ispanija“.
M. Morawieckis taip pat teigė, kad A. Lukašenką „iš užnugario remia“ Rusijos prezidentas ir Baltarusijos režimo sąjungininkas Vladimiras Putinas.
„Turime susivienyti, kad apgintume Europą“, – pridūrė Lenkijos premjeras.
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka penktadienį britų transliuotojui BBC sakė, jog „visiškai įmanoma“, kad jo pajėgos padėjo žmonėms patekti į ES, bet neigė surežisavęs šią operaciją.
Nukreipti dėmesį
Briuselis ir NATO anksčiau migrantų krizę taip pat apibūdino kaip „hibridinę taktiką“.
Sekmadienį M. Morawieckis lankosi Baltijos šalyse ir aptaria migrantų krizę su jų pareigūnais, o kitą savaitę ketina vykti į kitų ES šalių sostines.
Kai kurie apžvalgininkai mano, kad Lenkija savo retorika sienos klausimu bando nukreipti dėmesį nuo prieštaringai vertinamų reformų, kurios, ES nuomone, riboja teismų nepriklausomumą.
Penktadienį Europos Komisija raštu informavo Lenkiją, kad rengiamasi pradėti procesą, po kurio šalis galėtų netekti finansavimo dėl jos esą keliamos grėsmės Bendrijos teisinei tvarkai.
„Nors problema Lenkijos pasienyje yra rimta ir reikalauja Vakarų solidarumo, pavyzdžiui, sankcijų Baltarusijai, M. Morawieckis ją išpučia, kad nukreiptų dėmesį nuo teisinės valstybės principų pažeidimo Lenkijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Marcinas Zaborowskis (Marcinas Zaborovskis).
Tarptautinių reikalų studijų centro „Globsec“ politikos vadovo nuomone, Baltarusijos veiksmai „nublanksta, palyginti su karu Ukrainoje, kibernetine ataka Estijoje 2007-aisiais ir Rusijos parama kraštutiniam dešiniajam ekstremizmui Europoje“.
Sekmadienį Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad migrantai, tarp jų – „labai agresyvi maždaug 100“ žmonių grupė, vėl bandė nelegaliai kirsti sieną.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) šeštadienį sakė, kad Baltarusija pakeitė taktiką ir dabar nukreipia mažesnes migrantų grupes į kelis pasienio punktus.
Jis pridūrė, kad konfliktas pasienyje gali tęsis daug mėnesių.
Migrantų mirtys
Migrantai sumokėjo tūkstančius dolerių, kad su turistinėmis vizomis pasiektų Baltarusiją, tikėdamiesi iš ten patekti į Europos Sąjungą.
Daugelis jų bėga nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose.
Pasiekus ES sieną, jų laukia varganos sąlygos ir šaltis.
Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, nuo vasaros, kai krizė prasidėjo, mirė mažiausiai 11 migrantų.
Sekmadienį rytiniame Bohonikų kaime laidojamas rugsėjį Lenkijoje miręs migrantas iš Jemeno. Laidotuvėse dalyvauja jo brolis.
Jemeno užsienio reikalų ministerija pranešė, kad migrantas „mirė Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje smarkiai atšalus“.
Šeštadienį Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad į Baltarusiją atvyko Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) misija, kuri padės organizuoti medicininę pagalbą migrantams.