„Vargšai žmonės, – sakė pritrenkta vietos gyventoja Natalija, stovėdama priešais savo namus netoli katastrofos epicentro. – Galvojat, kad jie ką nors suprato apie šį karą Ukrainoje? Net mes jo nesuprantame“.
Netoliese esančiame lauke guli „Boeing-777“ uodegos stabilizatorius, išdažytas „Malaysia Airlines“ spalvomis, o aplink matosi bagažo ir asmeniniai 298 lėktuvu skridusių žmonių daiktai.
Kaimo keliuko viduryje gulinti nutraukta pėda liudija apie nelaimės nuožmumą. Nėra jokių ženklų, kad kas nors iš lėktuvo būtų likęs gyvas.
„Neįsivaizduoju, kaip žmogus būtų galėjęs tai išgyventi“, – sakė separatistų kovotojas Olegas. Jis papasakojo, kad padėjo paimti 13-os žmonių palaikus, ir pridūrė: „Jie buvo dalimis“.
Liudininkai pasakojo, kad girdėjo garsų sprogimą ir kad lėktuvas tikriausiai subyrėjo ore, o jo nuolaužos paskui krito ant žemės. Už maždaug 9 km esančio kaimo gyventojai pranešė radę lėktuvo liekanų.
Kai kurios nuolaužos vis dar rusena, visur tvyro stiprus žibalo kvapas.
„Buvau ką tik nuėjusi pamiegoti, maždaug 16 val. (ir Lietuvos laiku), kai išgirdau didžiulį trenksmą, – sakė 64 metų Katia. – Tai buvo tarsi žemės drebėjimas“.
Jos 43 metų žentas Aleksandras rodo nudeginimų žymes ant jo ūkį juosiančios tvoros, kurias paliko iš dangaus kritusios degančios šukės.
Netoliese guli lėktuvo važiuoklė ir didelis fuzeliažo gabalas.
„Vynuogienojai taip pat sudegė. Mums labai, labai pasisekė, (kad nebuvome sužeisti)“, – sakė jis.
Iki šiol kovos, kurios krečia Rytų Ukrainą, nebuvo paveikusios jų ramios sodybos, bet kelias pastarąsias dienas mūšių aidas pasiekdavo kaimyninį rajoną, esantį arčiau Rusijos sienos, o dangumi kartais prašvilpdavo ukrainiečių naikintuvai.
Ukrainos sukilėliai rado „daugumą“ sudužusio Malaizijos lainerio juodųjų dėžių
Gelbėtojai, milicininkai ir netgi nedirbantys angliakasiai, vilkintys suodinus kombinezonus, penktadienį ieškojo nuolaužų ir žmonių palaikų, išsibarsčiusių dideliame dirbamų laukų plote neramiame Ukrainos rytiniame regione, kur sudužo Malaizijos keleivinis lėktuvas ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės.
Prorusiški separatistai, kontroliuojantys tą teritoriją, nurodė radę „daugumą“ lainerio juodųjų dėžių ir svarstantys, ką su jomis daryti. Šis pranešimas kelia didelį pavojų lėktuvo katastrofos tyrimo patikimumui.
Ukraina, kurios tyrėjai negalėjo patekti į tą teritoriją, paragino atlikti tarptautinį tyrimą, siekiant nustatyti, kas jį atakavo, tačiau tvirtino, kad tai padarė ne Kijevo vyriausybės pajėgos. JAV žvalgybos tarnybos sakė, kad laineris buvo numuštas raketa „žemė–oras“, tačiau negalėjo pasakyti, kas ją paleido.
Penktadienį tapo pirmąja diena per kelis mėnesius, kai tame regione nebuvo užfiksuota jokių susirėmimų, nors oficialiai nebuvo paskelbtos jokios paliaubos.
Tačiau patekti į katastrofos vietą tebėra sunku ir pavojinga. Kelyje iš rytinio regiono didžiausio miesto Donecko į tragedijos vietą penktadienį buvo penki sukilėlių postai, o kiekviename iš jų buvo tikrinami pravažiuojančių žmonių dokumentai.
Lėktuvo nuolaužos buvo pažirusios dideliame plote tarp dviejų kaimų rytų Ukrainoje. Daugelis didelių lainerio „Boeing 777“ nuolaužų buvo oro bendrovės „Malaysia Airlines“ būdingų spalvų – raudonos, mėlynos ir baltos.
Pilotų kabinos ir vienos turbinos nuolaužos riogsojo už maždaug kilometro, o vietos gyventojai pasakojo, kad lainerio uodega nukrito už maždaug 10 kilometrų. Tai rodo, kad lėktuvas veikiausiai subyrėjo dar prieš rėždamasis į žemę.
Visu buvo pabirę lavonai ir palaikų dalys: saulėgrąžų laukuose ir netgi sukilėlių kontroliuojamo Rozsypnės kaimo, esančio už maždaug 40 kilometrų nuo sienos su Rusija, gatvėse. Vienas sukilėlių kovotojas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad matė tame kaime dalį fiuzeliažo, o tai patvirtina prielaidą, kad į lėktuvą tikriausiai pataikė raketa.
Ukraina kaltina sukilėlius numušus „Malaysia Airways“ lėktuvą. Separatistai tai neigia ir kaltina vyriausybės pajėgas, tačiau tokius kaltinimus atmetė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Vienas sukilėlių kovotojų vado Igorio Girkino padėjėjas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė, kad aštuoni iš 12 lainerio skrydžio duomenų įrašymo prietaisų buvo rasti katastrofos vietoje, tačiau nepateikė daugiau detalių. Paprastai komerciniuose lėktuvuose būna skrydžio duomenų savirašis ir pilotų salono pokalbių įrašymo įrenginys, todėl tiksliai nežinoma, kokius prietaisus turėjo omenyje sukilėlių atstovas.
Pasak jo. I.Girkinas tebesvarsto, ar leisti tarptautiniams tyrėjams patekti į didelę teritoriją, kurioje išsibarsčiusios nuolaužos. Tyrėjai taip pat privalėtų gauti specialius sukilėlių vadovybės leidimus, kad galėtų saugiai filmuoti arba fotografuoti toje vietovėje.
Skrydžių saugumo fondo atstovas Kennethas Quinnas sakė, kad tyrimui turėtų vadovauti kelių šalių koalicija. Jungtinės Valstijos jau pasiūlė savo pagalbą.
Ukrainos sukilėliai nebuvo užgrobę priešlėktuvinių raketų kompleksų, sako generalinis prokuroras
Neteisėtų ginkluotų grupuočių kovotojai nebuvo užgrobę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų turimų priešlėktuvinės gynybos sistemų Donecko srityje, ketvirtadienį pareiškė generalinis prokuroras Vitalijus Jarema, kai šalies rytiniame regione sudužo, kaip įtariama, raketa numuštas bendrovės „Malaysia Airlines“ keleivinis laineris.
„Po to, kai buvo numuštas keleivinis lėktuvas, kariškiai pranešė prezidentui, kad teroristai neturi mūsų raketų kompleksų „Buk“ ir S-300. Tokie ginklai nebuvo pagrobti“, – V.Jerema sakė internetiniam laikraščiui „Ukrainskaja pravda“ po Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdžio.
Anksčiau Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad per šalies rytuose vykdomą „antiteroristinę operaciją“ vyriausybinių ginkluotųjų pajėgų zenitinių raketų kompleksai nebuvo naudojami, o aviakatastrofos momentu tame regione neskraidė jokie Ukrainos naikintuvai.
„Ukrainos gynybos ministerija oficialiai praneša, kad (Malaizijos lainerio sudužimo momentu) Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvų oro erdvėje nebuvo.
Lėktuvas „Boing 777“ buvo už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų antžeminių priešlėktuvinės gynybos priemonių pasiekiamumo ribų. Per antiterotoristinės operacijos laikotarpį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų zenitinių raketų kompleksai nebuvo naudojami; nebuvo nei vieno valdomųjų zenitinių raketų paleidimo“.
Tuo tarpu naujienų agentūra „Interfax“ citavo „kompetentingą šaltinį“, kuris trečiadienį sakė, jog liepos 15 dieną į Donecko rajoną buvo perkeltas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų zenitinių raketų kompleksų „Buk“ divizionas, remdamasis „objektyvios kontrolės rezultatais“.
Pasak jo, šiuo metu šiaurės rytiniame Charkovo mieste perdislokavimui ruošiama kita „Buk“ baterija.
„Interfax“ pašnekovas pažymėjo, kad didesniame negu 10 km aukštyje skraidantys lėktuvai gali būti numušti tik S-300 arba „Buk“ raketomis.
Jis pridūrė, kad rytų Ukrainoje veikiantys sukilėliai tokių ginklų „neturi ir negali turėti“.
Rusijos žiniasklaidoje verda debatai
Rusijos žiniasklaidoje penktadienį įsiplieskė debatai, kas kaltas dėl Malaizijos keleivinio lainerio sudužimo separatistų kontroliuojamoje rytų Ukrainoje: vieni kanalai nedelsdami apkaltino Kijevą, o kiti laikėsi atsargesnės pozicijos.
Bulvarinis laikraštis „Tvoj den“ savo pirmajame puslapyje išspausdino didelę nuotrauką iš katastrofos vietos su užrašu: „Donecko Liaudies Respublikos valdžia teigia, kad lėktuvą sunaikino Ukrainos raketa „Buk“, turėdami omenyje Rusijos gamybos zenitinių raketų kompleksą.
Šis Kremliaus politiką palaikantis laikraštis citavo Donecko srityje veikiančių sukilėlių „saugumo tarybos“ narį Sergejų Kavtaradzę, kuris sakė, kad „remiantis mūsų informacija, tą lėktuvą numušė Ukrainos ginkluotosios pajėgos“.
„Tvoj den“ žurnalistai buvo vieni iš pirmųjų, nuvykusių į katastrofos vietą. Laikraštis paskelbė nuotraukų, kuriose matomi ant žolės išdėlioti Malaizijos ir Olandijos piliečių pasai, taip pat lėktuvo nuolaužos, tarp kurių matėsi žmonių palaikų dalys.
Rusijos vyriausybės poziciją taip pat palaikantis dienraštis „Izvestija“ žengė dar toliau, cituodamas sukilėlių pareiškimą, jog ta katastrofa buvo „Kijevo suplanuota provokacija“. Tame pranešime rytų Ukraina vadinama Naująja Rusija (Novorosija), kaip tą regioną vadina dalis separatistų.
„Izvestija“ citavo sukilėlių lyderius, tarp jų Aleksandrą Borodajų, kurie sakė, kad tą teritoriją kontroliuojantys kovotojai neturėjo sudėtingų ginkluotės kompleksų, tokių kaip „Buk“.
„Apsvarstykite patys, kas galėjo tai padaryti? Sukilėliai neturi ginklų, kuriais būtų galima numušti lėktuvą tokiame aukštyje. Tačiau Kijevas jų turi“, – sakė separatistų judėjimo „Naujosios Rusijos liaudies frontas“ bendrapirmininkis Konstantinas Dolgovas.
Ukrainos karybos ekspertas Ihoris Levčenka sakė Rusijos verslo dienraščiui „Kommersant“, jog keli Kijevo vyriausybinių pajėgų kompleksai „Buk“ iš tikrųjų buvo konflikto zonoje, tačiau „jie tikrai nebūtų panaudoti prieš tokį taikinį kaip keleivinis laineris“.
Vienas neįvardytos NATO šalies diplomatas aiškino „Kommersant“, kad Vakarų šalių pareigūnai „linksta prie versijos, jog sukilėliai numušė tą lėktuvą, remiantis netiesioginiais įrodymais“, cituodamas vieną sukilėlių lyderio pranešimą ir separatistų paskelbtą žinią, jog jie užėmė Ukrainos kariuomenės postą, kuriame buvo „Buk“ raketų sistemų.
Diplomatas leido suprasti, jog jeigu būtų įrodyta, kad sukilėliai numušė Malaizijos lėktuvą, „kaltė dėl to, kas nutiko, taip pat teks Rusijai“, rašo „Kommersant“.
Kai kurie žiniasklaidos kanalai klausė, kodėl civiliniam lėktuvui apskritai buvo leista skristi virš konflikto zonos.
„Kommersant“ citavo civilinės aviacijos šaltinius, kurie sakė, kad skraidyti virš rytų Ukrainos yra „beatodairiška“ – netgi 10 km aukštyje. Pasak jų, Ukraina turėjo uždrausti skrydžius virš to regiono.
„Lieka neaišku, kaip „Boeing 777“ atsidūrė virš konflikto zonos ir kodėl oro dispečeriai neužkirto kelio potencialiai pavojingai padėčiai“, – rašo vyriausybės laikraštis „Rossijskaja gazeta“.