aA
Po 1,5 val. trukusio pokalbio Ženevoje su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad jam pažadėta jau kitą savaitę pateikti raštiškus atsakymus dėl „saugumo garantijų“.

„Amerikiečiai ir vėl pamėgino į pirmąją vietą iškelti klausimą dėl Rusijos ir Ukrainos pasienyje susidariusios padėties, jie bandė sutelkti visą dėmesį į naujienas apie vadinamąją deeskalaciją, tapusią savotiška mantra“, – pareiškė S. Lavrovas.

„Bet noriu dar kartą pakartoti, kad susitikimo pabaigoje mes susitarėme, jog kitą savaitę Jungtinės Amerikos Valstijos pateiks rašytinius atsakymus į visus mūsų pasiūlymus“, – sakė jis.

S. Lavrovas pareiškė neva NATO veikia prieš Rusiją.

„Kai Lenkija ir Baltijos šalys prašėsi į NATO, mes Vakarus įspėjom, kad tai bus klaida. Tai jokiu būdu nesustiprins NATO saugumo. Tačiau mus patikino, kad bus atvirkščiai: mes juos priimsime ir jų fobijos, kurios dar nuo sovietinių laikų buvo, atlėgs. Tai bus taikios kaimynės. Tačiau nutiko visiškai priešingai“, – pareiškė S. Lavrovas.

Pasak jo, Lenkija ir Baltijos šalys vykdo rusofobišką politiką visais klausimais.

Ženevoje įvykusių derybų metu Rusijos delegacija išgirdo išankstinę žodinę reakciją į Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir NATO pasiūlytus saugumo garantijų projektus. Šią informaciją pranešė S. Lavrovas.

„Reakcija buvo išankstinė, mus dėl to įspėjo. Ją palydėjo keletas mums užduotų tikslinamojo pobūdžio klausimų. Atsakymai į šiuos klausimus padės amerikiečiams parengti rašytinę reakciją į mūsų rašytinius projektus dėl sutarties su JAV ir susitarimo su NATO“, – sakė S. Lavrovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad, kalbant apie bendravimą su Vakarų partneriais, „gausu pavyzdžių, kai kažkas buvo pažadėta, bet neištesėta“. Visgi abi šalys esą liko patenkintos derybomis.

„A. Blinkenas sutiko, kad turime plėtoti sąžiningas derybas, ir tikiuosi, jog emocijos nuslūgs“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras ir pridūrė, kad Rusija „niekuomet“ negrasino Ukrainos žmonėms, o Maskva nerimauja „ne dėl įsivaizduojamų grėsmių, o dėl tikrų faktų“, įskaitant tai, jog Ukrainai buvo nusiųsta vakarietiškų ginklų ir karo instruktorių.

S. Lavrovas taip pat nurodė, kad kai Rusija sulauks JAV atsako į jos reikalavimus, „mūsų lygiu“ bus surengtas dar vienas diplomatinis susitikimas. Tačiau, anot jo, šiuo metu dar „per anksti“ kalbėti apie galimą Rusijos ir JAV prezidentų susitikimą.

Penktadienio derybas jis pavadino „konstruktyviomis ir naudingomis“, tačiau atsisakė atskleisti visas 1,5 val. trukmės pokalbio smulkmenas.

S. Lavrovas paaiškino, kad „negali pasakyti, ar reikalai juda tinkama linkme. Viskas paaiškės gavus amerikiečių atsakymus.“

Vėliau Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad NATO veiksmai „aiškiai“ rodo, jog Aljansas „laiko Ukrainą savo įtakos sferos dalimi“.

Sergejus Lavrovas
Sergejus Lavrovas
© AP / Scanpix

„JAV pateikė pirminę žodinę reakciją“

Rusija penktadienį per derybas Ženevoje su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu išgirdo pirminę žodinę reakciją į savo saugumo pasiūlymus, tai pat pateikė amerikiečiams tam tikrus atsakymus, padėsiančius Vašingtonui suformuluoti atsakymus raštu, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.

„Mes jau girdėjome pirmą JAV reakciją, kol kas – žodinę, į tai, ką tais formatais svarstė mūsų pavaduotojai. Reakcija, kaip amerikiečiai ir prašė mūsų, kai pasiūlė surengti šį susitikimą, buvo pirminė“, – sakė S. Lavrovas spaudos konferencijoje po derybų su A. Blinkenu.

Anot ministro, per susitikimą „mums buvo pateikta tam tikrų patikslinančių klausimų, kurių atsakymai padės amerikiečiams... parengti rašytinę reakciją į mūsų rašytinius sutarties su JAV ir susitarimo su NATO projektus“.

Paklaustas, kodėl susitikimas su J. Bidenu truko tik pusantros valandos ir ar tai nėra blogas ženklas, S. Lavrovas atsakė: „Punktualumas negali būti blogas ženklas.“

„Mes planavome, kad susitikimas truks pusantros valandos, nes mums buvo maždaug aišku, ką svarstysime“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas.

Anot S. Lavrovo, Rusija mano, kad per susitikimą Ženevoje amerikiečiai suprato, jog būtina sutelkti dėmesį į Maskvos pasiūlymus, o ne į Ukrainos temą.

„Taip, mes manome, kad Ukrainos klausimas reikalauja nuodugnaus dėmesio, tačiau negalima šio klausimo suplakti su visa Europos saugumo architektūros problema. Ukrainos klausimu A. Blinkenas patvirtino tai, ką sakė prezidentas [Joe] Bidenas – kad jie pasirengę padėti įgyvendinti Minsko susitarimus, ir aš dar kartą paraginau jį panaudoti savo lemiamą įtaką Kijevo režimui ir priversti jį susiprotėti ir liautis sabotuoti šį itin svarbų dokumentą, kurio tikslas – padaryti galą konfliktui Ukrainos viduje“, – kalbėjo S. Lavrovas.

Jis sakė esąs tikras, kad JAV atsakymuose į Rusijos pasiūlymus dėl saugumo garantijų Ukrainos tema „vis tiek vienaip ar kitaip nuskambės“.

„Tačiau aš šiandien neišgirdau nė vieno argumento, kuris pagrįstų amerikiečių poziciją dėl to, kas vyksta prie Rusijos ir Ukrainos sienos, tik susirūpinimą, susirūpinimą, susirūpinimą“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

„Mums neramu dėl realių faktų, kurių niekas neslepia: ginkluotės pumpavimo į Ukrainą, šimtų Vakarų karinių instruktorių siuntimo į Ukrainą. Dabar gi dar ir Europos Sąjunga, bijodama atsilikti nuo NATO, nori įsteigti savo karinę ir mokomąją misiją Ukrainoje. Tačiau tai jau gana įdomus Europos Sąjungos ambicijų posūkis, jai tokiu būdu veikiausiai norint priminti apie save, nes rimtuose pokalbiuose ji nelabai matoma“, – sakė S. Lavrovas.

Lavrovas po pokalbio su Blinkenu plūdo Baltijos šalis, atsakymų iš JAV laukia kitą savaitę

Lavrovas: ES bando sukurti įtakos zoną Vakarų Balkanuose

Europos Sąjunga bando sukurti savo įtakos zoną Vakarų Balkanuose, įtraukdama į savo sudėtį šio regiono valstybes, penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.

„Dabar Vakarų Balkanuose visais įminamomis būdais bandoma už ES ir NATO ribų likusias šalis ten įkišti, atkalbėti šias šalis nuo glaudžių santykių su Rusija ir Kinija. Ar tai nėra bandymas primesti savo įtakos zoną?“ – Ženevoje per spaudos konferenciją kalbėjo S. Lavrovas.

Pasak jo, tokios zonos egzistuoja visų pirma dėl „kolonijinės“ politikos.

„Matome, kaip šios zonos vis dar plečiamos, taip pat kaip bandoma įtraukti į mūsų Vakarų kolegų įtakos zonas ir naujų teritorijų“, – pridūrė ministras.

„Liūdna, kad suaugę žmonės įsitraukia į tokį kontekstą – kas kietesnis, kas turi daugiau... Nežinau ko. Jei visi brandžiai pagalvotų, kaip turėtume gyventi šiuolaikiniame pasaulyje, kad jis taptų saugesnis klimato kaitos, kitų pasaulinių grėsmių atžvilgiu... reikėtų daryti būtent taip“, – nurodė S. Lavrovas.

Vietoje to Rusijos ir Amerikos siūlymai dėl Europos saugumo grindžiami tuo, „kaip jaučiasi [Ukrainos prezidentas Volodymyras] Zelenskis ir jo režimas“.

„Nepretenduojame į įtakos zonas, tačiau tai, ką NATO daro Ukrainos atžvilgiu, aiškiai rodo, kad NATO laiko Ukrainą savo įtakos zona“, – sakė rusų diplomatijos vadovas.

Sergejus Lavrovas
Sergejus Lavrovas
© Itar-Tass / Scanpix

Derybos Ženevoje

Prieš prasidedant deryboms Maskva pareiškė, kad nesitiki, kad šiose derybose bus pasiekta kažkokių proveržių, tačiau laukia atsakymo dėl saugumo garantijų.

„Per kelionę Europoje pareiškėte, kad nesitikite proveržių šiame susitikime. Mes taip pat nesitikime proveržių šiame susitikime, mes laukiame atsakymų į mūsų pasiūlymus“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras, pradėdamas susitikimą su A. Blinkenu.

S. Lavrovas pabrėžė, kad Maskvos „pasiūlymai konkretūs, ir mes laukiame tokių pat konkrečių atsakymų, atitinkančių įsipareigojimus, prisiimtus aukščiausiu lygiu ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) rėmuose dėl saugumo nedalumo, kad nė viena šalis nestiprintų savo saugumo kitų šalių saugumo sąskaita“.

„Man bus labai įdomu išgirsti, kaip JAV traktuoja šiuos savo įsipareigojimus“, – pridūrė ministras.

„Susiduriame su sudėtingomis problemomis, ir jų sprendimas nebus greitas. Nesitikiu, kad jas išspręsime Ženevoje“, – savo ruožtu kiek anksčiau sakė A. Blinkenas.

„Tačiau mes galime paskatinti abipusį supratimą“, – kalbėjo A. Blinkenas, o jei Rusija deeskaluos padėtį pasienyje, „tai gali atitraukti mus nuo šios krizės ateinančiomis savaitėmis“.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį perspėjo, kad jo kolega rusas Vladimiras Putinas greičiausiai „veršis“ į Ukrainą, ir perspėjo apie „katastrofą Rusijai“, jei tai įvyktų.

JAV ir jų sąjungininkės perspėjo dėl griežtų ekonominių sankcijų invazijos atveju.

Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.

Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, Ukraina dviejuose rytiniuose regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Sergejus Lavrovas
Sergejus Lavrovas
© Itar-Tass / Scanpix

Ukraina: Rusija į Donbasą siunčia papildomų ginklų, karinės įrangos

Kijevas penktadienį apkaltino Rusiją didinant ginklų, amunicijos ir karinės įrangos tiekimą separatistų kontroliuojamai teritorijai Rytų Ukrainoje, prieš prasidedant svarbioms Maskvos ir Vašingtono deryboms.

Su Rusija besiribojantys separatistiniai regionai, bendrai vadinami Donbasu, yra įsitraukę į ginkluotą konfliktą su Kijevo kariuomene nuo 2014 metų, kai po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos prasidėjo Kremliaus remiamas sukilimas.

Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba pranešė, kad Rusija „toliau didina [promaskvietiškų separatistų] kovinius pajėgumus“.

Rusų kariuomenė šį mėnesį „slapta geležinkeliu ir keliais į regionus pergabeno daugiau kaip 7 tūkst. tonų degalų, keletą tankų ir savaeigių artilerijos pabūklų“, pranešime nurodė Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba.

Pareiškime priduriama, jog Rusija taip pat ėmėsi „aktyvaus samdinių verbavimo“ ir jų siuntimo į separatistų kontroliuojamus regionus.

Ukrainos pasienyje sutelkus dešimtis tūkstančių Rusijos karių, kyla vis didesnis nerimas, kad Europoje gali prasidėti plataus masto konfliktas.

Maskva neigia planuojanti įsiveržti į Ukrainą ir pateikė Vakarams virtinę reikalavimų dėl saugumo garantijų, įskaitant NATO įsipareigojimą nesiplėsti į rytus. Manais Kremlius žada deeskaluoti krizę.

Vienas aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas penktadienį pareiškė, kad parlamentas svarstys galimybę prašyti prezidento Vladimiro Putino oficialiai pripažinti du separatistų darinius Ukrainoje, savavališkai pasiskelbusius nepriklausomomis respublikomis.

Konfliktas Rytų Ukrainoje pareikalavo jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais; Maskva tokius kaltinimus neigia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(231 žmogus įvertino)
3.3160

Top naujienos

Delfi Plius

Po pokalbių su rusų belaisviais – atviras interviu laidoje: naujos versijos šokiruoja

Vladimiras Zolkinas – ukrainiečių tinklaraštininkas, paskelbęs apie 200 interviu su rusų...

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Šilumos ir egzotikos ieškantiems siūlo prisiminti saulėtą šalį: čia patiks ne tik kainos, bet ir požiūris į lietuvius

Pakalbėkime apie atostogas. Ant mūsų slenksčio jau stovi vasara, tačiau dieną, kai yra rašomos...

„Žalgiris“ vos išnešė sveiką kailį iš Šiaulių – pergalę išplėšė po pratęsimo

Antrose „Betsafe-LKL“ mažojo finalo serijos rungtynėse „Šiauliai“ savo aikštėje grūmėsi...

Karas Ukrainoje. Rusija skelbia užėmusi strategiškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje Ukraina: mūšiai dėl Lymano tebevyksta

Jau 94-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino...

Delfi PliusGabrielė Grinkaitė

Sąnarių sveikata priklauso nuo jūsų pačių – kaip užtikrinti, kad iki pat senatvės jie būtų sveiki?

Žmogaus kūno kaulus jungia sąnariai – visame kūne jų yra net 360. Be sąnarių judėjimas...

Stulbinantis eksperimentas laboratorijoje: mokslininkai po mirties atkurė žmogaus akių veiklą

Mokslininkams pavyko trumpai akimirkai atkurti gyvybę mirštančiose žmogaus akies ląstelėse....

Džiugiomis laukimo nuotaikomis gyvenantys Viktorija Siegel ir Laurynas Suodaitis atskleidė netrukus gimsiančio kūdikio lytį

Garsi nuomonės formuotoja Viktorija Siegel ir jos mylimasis Laurynas Suodaitis jau kurį laiką...

Šimtai migrantų jau džiaugiasi laisve, bet kai kurie pažadų Lietuvai neištesėjo (5)

Dalis Lietuvoje esančių migrantų, pernai į šalį atvykusių per Baltarusiją, jau gali džiaugtis...

Ernestas Naprys

„Pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų“ – dabartinė tvarumo banga Klimkai liudija, kad tradicijos turi prasmę

Lietuvių tautosaka yra nubrėžusi paprastą sąrašėlį dalykų, ką turėtų nuveikti „tikras...

Porošenkai neleista išvykti iš Ukrainos turėjo vykti į Vilnių

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pareiškė, kad jam neleista išvykti iš...