Byla užvesta pagal prorusiškos socialdemokratinės partijos „Santarvė“ 20 deputatų ieškinį, kuriame teigiama, kad ši norma riboja privačių aukštųjų mokyklų steigėjų akademinės veiklos laisvę. Ieškovai remiasi Konstitucijos 112-uoju straipsniu, kuriame kalbama apie teisę į išsilavinimą.
Ieškovai taip pat mano, kad ginčijama įstatymo norma prieštarauja Konstitucijos 105-ajame straipsnyje privačioms aukštosioms mokykloms numatytai teisei į nuosavybę, be to, ribojamos privačių aukštųjų mokyklų teisės vykdant komercinę veiklą įgyvendinti mokymo programas užsienio kalbomis.
Konstitucinis Teismas paprašė parlamento iki rugsėjo 18 dienos pateikti savo paaiškinimą dėl ginčijamos įstatymo normos. Byla nagrinėjimui turi būti parengta iki gruodžio 18-osios; vėliau bus paskirtas bylos nagrinėjimo būdas ir data.
Latvijoje pernai birželį buvo priimtos įstatymo pataisos, numatančias, be kita ko, draudimą privačioms aukštosioms mokykloms vykdyti studijų programas rusų kalba.
Pagal dabartinį įstatymą, užsienio kalba leidžiama dėstyti tik pagal tokias programas, kurioms tai būtina studijų tikslui pasiekti. Tai kalbų ir kultūros programos.
Iki šiol aukštųjų mokyklų įstatymas reguliavo kalbų vartojimą tik valstybinėse aukštojo mokslo įstaigose, tačiau aukštasis mokslas yra valstybės deleguota funkcija, todėl nurodoma, kad tokie patys pakeitimai būtini ir privačiose aukštosiose mokyklose.
Dėstyti aukštosiose mokyklose ir toliau bus leidžiama kuria nors Europos Sąjungos kalba. Latvijos valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstymas ES kalbomis galimas tik atskirais atvejais: užsienio studentams ir pagal tarptautinio bendradarbiavimo sutarčių programas. Tuo pačiu užsienio studentai privalomai mokosi latvių kalbos, jei jų studijos trunka ilgiau nei pusmetį.