"Waffen SS" latvių legionas per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi nacistinės Vokietijos pusėje.

"Žinome, kad antifašistinės organizacijos planuoja apmėtyti kiaušiniais ir pomidorais eitynių dalyvius bei žiūrovus, - sakė ministrė. - Noriu pasakyti, kad jie turėtų susilaikyti nuo tokių veiksmų. Žinome, kad tie žmonės mėgins tai padaryti, tačiau labai primygtinai patariu antifašistinei organizacijai susilaikyti nuo tokių veiksmų".

L.Murniecė pridūrė, kad tokie protestuotojų veiksmai prilygtų chuliganizmui, todėl policija turėtų teisę sulaikyti pažeidėjus.

Latvijos policija kruopščiai ruošėsi prieštaringai vertinamiems minėjimo renginiams, todėl pareigūnams pavyko užkirsti kelią kai kurioms galimoms provokacijoms.

Policija ruošiasi SS latvių legiono atminimo eitynėms
Kai kurie Latvijoje nepageidaujamais paskelbti asmenys kelis kartus mėgino patekti į šalį, tačiau galiausiai jie buvo sulaikyti ir bus paleisti tik po kovo 16 dienos. Tikimasi, kad eliminavus protestuotojų lyderius pavyks išvengti daugelio galimų provokacijų.

Kaip jau pranešta, "Waffen SS" latvių legiono atminimo dieną, kovo 16-ąją, draugija "Dauguvos vanagai" (Daugavas vanagi) ketina surengti buvusių legionierių eitynes iki Laisvės paminklo Rygoje.

Tuo pat metu netoli paminklo vyks Latvijos antifašistinio komiteto protesto akcija.

"Dauguvos vanagų" nariai kartu su legionieriais dalyvaus pamaldose Rygos katedroje, po kurių prasidės eitynės iki Laisvės paminklo, prie kurio bus padėtos gėlės. Po eitynių kai kurie jų dalyviai vyks į Lestenę aplankyti kritusių karių memorialo.

Tuo tarpu prie fabriko "Laima" laikrodžio susirinks Latvijos antifašistinio komiteto aktyvistai, kurie pareikš protestą prieš legiono veteranų eitynes.

Dalyvauti akcijoje pakviesti antifašistinių organizacijų Estijoje, Vokietijoje ir Izraelyje atstovai, kurie atvyko į Rygą dalyvauti konferencijoje apie Holokaustą.

Kiek anksčiau Latvijos antifašistinio komiteto atstovas Janis Kuzinas sakė, kad protesto akcijoje gali dalyvauti apie dešimt žmonių.

Eitynėse dalyvauja apie 350 žmonių

Apie 350 žmonių eisena antradienį patraukė prie Latvijos sostinėje esančio Laisvės paminklo pagerbti "Waffen SS" latvių legiono narių, o prieš prasidedant šioms eitynėms policija prie to paminklo sulaikė keturis jaunuolius. 

Naujienų agentūros BNS žurnalistai pranešė, jog prie Laimos laikrodžio teisėsaugos pareigūnai sulaikė keturis jaunuolius, kurie buvo įsodinti į policijos mikroautobusą. 

Prie paminklo buvo susirinkę apie 20 rusakalbių, kurie laikė paruoštus transparantus, tačiau kol kas jų neišskleidė. 

Tarp jų buvo Jurijus Kotovas, kuris anksčiau prašė Rygos dūmos išduoti leidimą protesto akcijai surengti, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. 

Tarp protestuotojų tai pat buvo Jevgenijumi prisistatęs jaunuolis, šiuo metu gyvenantis pernai Latvijos vyriausybės būstinės įkurtame palapinių miestelyje, kuriame aktyvistai protestuoja prieš vyriausybės politiką.

Rygos katedroje pasibaigus SS latvių legiono atminimo pamaldoms, apie 350 žmonių eisena patraukė prie Laisvės paminklo, kur ketina padėti gėlių, pagerbdami per Antrąjį pasaulinį karą nacistinės Vokietijos pusėje kovojusius latvių karius. 

Antifašistų protesto akcijoje dalyvavo nacių persekiotojas E.Zuroffas

Tradicinės eitynės, per kurias Latvijos sostinėje kasmet pagerbiamas Antrojo pasaulinio karo metais kovojusio nacistinės Vokietijos pusėje kovojusio "Waffen SS" latvių legiono atminimas, pasiekė miesto centre esantį Laisvės paminklą.

Prie to paminklo taip pat būriavosi antifašistinių organizacijų protestuotojai, tarp kurių buvo ir garsus nacių persekiotojas Efraimas Zuroffas.

Protestuotojai laiko plakatus su užrašais rusų kalba, tokiais kaip "Ne fašizmui" ir "Žudikai".

Kai kurie jaunuoliai buvo prisisegę juodos ir geltonos spalvos dryžiais išmargintas Šv.Jurgio juostas, laikomas Rusijos imperijos, taip pat SSRS pergalės prieš nacius simboliu.

Didesnių susirėmimų tarp abiejų priešininkų stovyklų kol kas neįvyko.

Eitynių dalyviai pasiekė Laisvės paminklą, prie kurio išsirikiavo Latvijos nacionalinių vėliavų nešėjai, ir padėjo gėlių, pagerbdami latvių legionierius. Kai kurie dalyviai liko budėti prie monumento.

E.Zuroffas, vadovaujantis Jeruzalėje įsikūrusiam nacius persekiojančiam Simono Wiesenthalio centrui, pirmadienį taip pat dalyvavo Rygoje vykusioje konferencijoje apie žydų Holokaustą.

Jis sakė naujienų agentūrai BNS, kad pagrindinis jo vizito Latvijoje tikslas buvo tas konferencija, tačiau pridūrė, jog būtų keista, jeigu jis ignoruotų "fašizmą šlovinantį" renginį.

"Manau, kad stoviu teisingoje pusėje", - pabrėžė E.Zuroffas.

Teismas leido žygiuoti

Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį Rygos administracinis rajono teismas, išnagrinėjęs "Dauguvos vanagų" ir Latvijos antifašistinio komiteto skundus dėl Rygos dūmos sprendimo uždrausti šioms organizacijoms rengti renginius latvių legionierių atminimo dieną, leido joms kovo 16 dieną organizuoti renginius, kuriems jos buvo prašiusios leidimų.

Teismas nenurodė savo sprendimo motyvų - jie paaiškės kovo 26 dieną, kai bus paskelbtas visas nutarties tekstas. Tuomet šią nutartį bus galima apskųsti Aukščiausiojo teismo senate.

Kovo 5 dieną Rygos dūmos komisija, svarstanti paraiškas organizuoti susirinkimus, eitynes ir piketus, kaip ir praėjusiais metais, uždraudė rengti kovo 16-ąją renginius, kuriems buvo prašoma leidimo.

Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į valstybės policijos ir saugumo policijos išvadas, kad planuojamų renginių metu gali kilti grėsmių viešajai tvarkai ir saugumui.

Kovo 16-ąją latvių legiono veteranų ir jiems prijaučiančių žmonių vieši renginiai, ypač eitynės gatvėmis ir gėlių padėjimas prie Laisvės paminklo Rygoje, kasmet sukelia didžiulį ažiotažą ir Latvijoje, ir užsienyje.

Nors buvę legionieriai veltui mėgina paaiškinti, kad jie nebuvo Vokietijos "Waffen SS" pajėgų dalis ir nedalyvavo civilių gyventojų naikinime, už Latvijos ribų jie paprastai vadinami buvusiais esesininkais.

Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.

Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima todėl, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.

1950 metais JAV paskelbė deklaraciją, kad Baltijos šalių SS legionai nesusiję su nacių SS pajėgomis ir nėra laikomi dalyvavusiais karo nusikaltimuose.

Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.

Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, "Waffen SS" latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.

Tačiau buvę legionieriai kovo 16-ąją ir toliau pagerbia savo žuvusius kovos draugus, o Latvija sulaukia griežtų Maskvos kaltinimų, kad šalyje šlovinamas nacizmas.