Dokumente, kurį paruošė Saeimos Užsienio reikalų komitetas, sakoma, kad svarbu neužmiršti gyvybių žmonių, žuvusių per Osmanų imperijos vykdytą armėnų genocidą – masines žudynes ir deportacijas, prasidėjusias 1915 metų balandžio 24 dieną nuo etninių armėnų intelektualų ir aktyvistų suėmimų Konstantinopolyje, dabartiniame Stambule.
Deklaracijoje smerkiami Osmanų imperijos nusikaltimai prieš armėnus – žudymai ir prievartinės deportacijos.
Latvijos parlamentas, pripažindamas šiuos Pirmojo pasaulinio karo įvykius genocidu, remiasi JT konvencija dėl genocido uždraudimo ir bausmės už genocido nusikaltimus.
Įstatymų leidėjai pabrėžė, kad Latvija smerkia visus nusikaltimus žmoniškumui ir supranta savo pareigą pripažinti ir prisiminti šiuos nusikaltimus, kad būtų išvengta jų pasikartojimo ateityje.
Pasak parlamento, dėl Osmanų imperijos valdžios veiksmų daug armėnų buvo prievarta deportuota į kitus imperijos regionus, todėl daug žmonių mirė iš bado, per smurtą ir žudymus.
Latvija gerbia visų armėnų genocido aukų atminimą ir reiškia pagarbą jį išgyvenusiems žmonėms, taip pat pabrėžia, kad atviros ir laisvos diskusijos apie istorinius įvykius yra būtinos sveikos ir brandžios demokratijos raidai, sakoma deklaracijoje.
Latvijos parlamentas taip pat ragina tarptautinę bendruomenę įvertinti šiuos istorinius įvykius ir žvelgti į ateitį, kuri turėtų būti kuriama be smurto ir netolerancijos – ateitį, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir kiekvienas žmogus gali jaustis laisvas ir saugus.
Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.
Pradedant Urugvajumi 1965 metais, daugiau kaip 30 šalių, įskaitant JAV, Prancūziją, Vokietiją, Kanadą ir Rusiją, pripažino armėnų žudynes genocidu.