Latvija pradėjo baudžiamąjį procesą dėl nacistinės Vokietijos nusikaltimų šlovinimo

SP viršininko pavaduotoja Kristinė Apsė-Krūminia sakė agentūrai BNS, kad pradėtas baudžiamasis procesas dėl nacistinės Vokietijos karo nusikaltimų šlovinimo, remiantis straipsniu dėl viešo genocido, nusikaltimų žmonijai, pasauliui arba karo nusikaltimų šlovinimo, neigimo ar pateisinimo.

Už tai gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų arba priverstiniai darbai.

Eitynių organizatorius U.Freimanis nebuvo sulaikytas, jis buvo pakviestas duoti parodymų šiame baudžiamajame procese ir pats savo noru sutiko duoti parodymus.

SP nepraneša, ar pradėtas baudžiamasis procesas dėl paties fakto ar prieš konkretų asmenį.

Latvijos vidaus reikalų ministrė Linda Mūrniecė agentūrai BNS sakė, kad šio baudžiamojo proceso metu bus apklausti ir kiti asmenys, kurie gali būti susiję su planuotomis eitynėmis.

Ir SP, ir Valstybės policija, ir Rygos savivaldybės policija elgėsi teisingai, sustabdžiusi eitynes, kuri negalėjo įvykti, nes jų organizatorius buvo apklausiamas SP, pažymėjo ministrė.

Ministrė pridūrė, kad buvo apsieita be rimtesnių incidentų.

Pats U.Freimanis sakė BNS, kad beveik iki 20 val. 30 min. SP pareigūnai jį klausinėjo, kodėl jis nusprendęs organizuoti šias eitynes ir kokie buvo jo motyvai. Jis paaiškinęs, kad renginiu norėjęs pagerbti latvių partizanų ("miško brolių") ir latvių karių, kurie kovėsi vokiečių armijoje, atminimą.

Jis pareiškė, kad nesutinka su "fašistiniu Dombrovskio režimu" Latvijoje ir ketvirtadienio vakaro įvykiais, todėl nežada nusiraminti ir galbūt pateiks skundą prokuratūrai ir Europos žmogaus teisių teismą "dėl kenkimo valstybės įvaizdžiui" nutraukiant planuojamas eitynes.

"Nelaukiau, kad manęs atvažiuos ir išsiveš į SP", - prisipažino U.Freimanis.

Jis sakė norįs sugalvoti kažkokį oficialaus protesto būdą, pavyzdžiui, padėti kur nors viešoje vietoje gedulo vainiką, taip parodydamas, kad tapo vyriausybės vadovo ir vidaus reikalų ministrės auka.

Kaip jau buvo minėta, policija ketvirtadienio vakare neleido žmonėms, susirinkusiems prie Okupacijos muziejaus, surengti eitynių, skirtų 69-osioms nacistinės Vokietijos armijos įžengimo į Rygą metinėms, nes nebuvo šio renginio organizatoriaus.

19 valandą, kai eitynės turėjo prasidėti, prie renginio dalyvių priėjo policija ir neleido eitynių pradėti, paaiškinusi, kad nėra jų organizatoriaus.

Prie muziejaus taip pat susirinko būrys jaunų žmonių, kurie marškinėlius su užrašu "Hitler kaput!" buvo papuošę Georgijaus kaspinais, taip pat turėjo organizacijos "Mūsų pasirinkimas" simboliką. Organizacijos atstovas Jurijus Kotovas pareiškė norintis čia dalyvauti ir stebėti, kas vyks.

Birželio 19 dieną, Rygos dūmos vykdomasis direktorius Juris Radzevičius nusprendė neleisti liepos 1 dieną rengti eitynių 69-osioms vokiečių armijos įžengimo į Rygą metinėms paminėti, tačiau Administracinis rajono teismas panaikino šį Rygos dūmos sprendimą, draudžiantį eitynes.

1941 metų liepos 1 dieną iš Rygos pasitraukus sovietų armijai į ją įžengė Vokietijos armija. Vokiečių okupacija truko iki 1944 metų spalio 13 dienos, kai Rygą vėl okupavo sovietų armija.