Tikslas buvo viršytas, nes nuo vasaros buvo demontuota daugiau nei 120 sovietinių paminklų, pirmadienį Latvijos naujienų agentūrai „Leta“ sakė Kultūros ministerijos atstovas. Dar 55 artefaktai buvo nugriauti vietos bendruomenių iniciatyva arba perduoti muziejams, patvirtino atstovas.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Latvijos parlamentas priėmė nutarimą, kuriame sakoma, kad visi totalitarinius režimus šlovinantys objektai turi būti išmontuoti iki lapkričio 15 dienos. Paminklų laidojimo vietose tai neliečia. Siekiant priimti šią rezoliuciją, buvo patvirtintos 1994 m. Rusijos ir Latvijos susitarimo pataisos. Reglamentu labiausiai buvo siekiama nugriauti sovietinį Pergalės paminklą sostinėje Rygoje, jis buvo nuverstas rugpjūčio pabaigoje.
Maskva praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime apibūdino sovietinių paminklų demontavimą Latvijoje kaip „valstybinio vandalizmo politiką“. Užsienio reikalų ministerija šiuo klausimu iškvietė Baltijos šalies ambasadorių.
Ministerijos pareiškime sakoma, kad Maskva laiko Latvijos „barbariškumą“ atitinkančiu Latvijos vyriausybės „bendrą nacizmo šlovinimo politiką“. Maskva pridūrė, kad gali atsakyti Latvijai panaudodama „asimetrinius“ metodus, o tai, anot jos, „bet kokiu atveju bus žalinga Rygai“.
Raudonosios armijos kario, laikančio kulkosvaidį, statula, išardyta policijai stebint rytiniame Rėzeknės mieste, buvo vienas iš paskutinių likusių didelių sovietinių paminklų Latvijoje.
Antrojo pasaulinio karo metais Latvija buvo okupuota ir hitlerinės Vokietijos, ir Sovietų Sąjungos. Karui pasibaigus ši Baltijos valstybė ne savo valia tapo Sovietų Sąjungos dalimi ir tokia buvo iki 1991 metų.
Todėl daugumai latvių sovietiniai paminklai yra jų šalies okupacijos simbolis. Didelė šalies etninių rusų mažuma santūriai vertino paminklų demontavimą.
