Išėjo į gatves
Šalis atsidūrė prie bankroto slenksčio. Tai Latvijos piliečiams tapo visiškai akivaizdu.
„Nors taip vadinamais riebiaisiais metais aš ir nedirbau Vyriausybėje, noriu atsiprašyti visos latvių tautos už tuos išbandymus, kuriuos mums tenka patirti“, – sakė Latvijos premjeras. O išbandymai išties nemenki – šią savaitę Seimo nutarimu vėl sumažinti biudžetininkų atlyginimai (šį kartą – 20 proc.), pensijos ir motinystės pašalpos (po 10 proc.), apkarpyta daugelis socialinių išmokų. Pavyzdžiui, pensijos dirbantiems pensininkams sumažintos net 70 proc. Vadinamieji vaiko pinigai mažylius auginantiems, bet dirbantiems tėvams sumažinti perpus. Neapmokestinamas pajamų minimumas sumažintas radikaliai – nuo 90 iki 35 latų. Padidinti kai kurie mokesčiai, net 50 proc. padidintas akcizas alui ir beveik 8 proc. – stipriesiems alkoholiniams gėrimams.
Šalies Vyriausybė maksimaliai riboja išlaidas ir spaudžia kiekvieną latą iš iki šiol pelningai dirbusių valstybinių įmonių, tokių kaip Latvijos miškus valdanti įmonė ar valstybinė energetikos monopolininkė „Latvenergo“.
Tikimasi, kad priimti nutarimai padės sumažinti biudžeto deficitą puse milijardo latų bei užtikrins Latvijai galimybę gauti papildomų Tarptautinio valiutos fondo paskolų.
Daugelis šalies gyventojų Latvijos Seimo ir Vyriausybės žingsnius priima be entuziazmo. Radikaliausiai nusiteikę opozicionieriai paskubėjo išeiti į gatves. Ketvirtadienį į profsąjungų protesto akciją „Už Latviją! Prieš neteisingumą!“ Rygoje susirinko keli tūkstančiai žmonių. Tarp jų daugiausia buvo pensininkų bei rusakalbių. Pirmose protestuotojų gretose šmėžavo prorusiškos Latvijos socialistų partijos atstovai.
Pasigenda kompetencijos
„Man labai apmaudu, kad Latvija priėjo liepto galą. Ir dėl to kalta ne vien pasaulio ekonomikos krizė, bet ir latvių politikų kompetencijos stoka. Dabartinė šalies Vyriausybė daro, ką gali, kad stabilizuotų situaciją, tačiau ji sunkiai valdoma. Ankstesnis Latvijos ministrų kabinetas buvo labai glaudžiai susijęs su stambiaisiais bankais, įvairiomis finansų grupuotėmis. Latvijoje politika ir finansai labai persipynę, ir tai yra blogai. Taip pat blogai, kad kai kuriuos strategiškai svarbius postus mūsų šalyje sugeba užimti visiškai nekompetentingi žmonės. Vienos iš partijų lyderis Atis Slakteris, tapęs pajuokų objektu po savo komentaro viename televizijos interviu, kad Latvijos situacija vertintina kaip „Nieko ypatingo“, anksčiau vadovavo Krašto apsaugos, Žemės ūkio, o vėliau – Finansų ministerijoms. Bet jis dorai neišmano nieko“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė mūsų kolega, „Latvijas avize“ apžvalgininkas Zigmundas Bekmanis.
Lemtinga bus žiema
Anot latvių žurnalisto, žmonės sunkmetį kaip nors išgyvens, bet daugelio nuotaikos blogos.
„Mano tėviškė yra rytinėje Latvijos dalyje, Madonos rajone. Ten gyvena mano mama. Ji ir jos kaimynai – daugiausia pensininkai. Dabar jie baiminasi, kad apkarpytų pensijų, kurios ir taip buvo labai mažos, neužteks nei vaistams, nei malkoms žiemai. Būtent žiema taps didžiuoju išbandymų metu. Miestuose daugelis žmonių jau dabar neįsivaizduoja, kaip reikės susimokėti už smarkiai pabrangusias komunalines paslaugas. Vis daugėja šeimų, neišgalinčių grąžinti būsto paskolas bankams“, – liūdnai kalbėjo Z.Bekmanis. Anot jo, dėl ekonominės bei socialinės krizės kyla rimtas pavojus ir Latvijos valstybingumui.
„Krizės akivaizdoje labai sustiprėjo prorusiškos politinės jėgos. Per savivaldybių rinkimus rekordiškai daug balsų gavo Latvijos socialistų partija, kurią daugiausia remia rusakalbiai bei kai kurie nostalgiją sovietmečiui jaučiantys latviai. Tai pavojinga tendencija, galinti Latviją nugręžti nuo Vakarų link Rusijos“, – nuogąstavo Z.Bekmanis.