Nacių kario, kuris vėliau tapo Nobelio premijos laureatu, laiškai leidžia žvilgtelėti į vokiečių vyrų gyvenimą fronte ir galimai atskleidžia, kaip jie palaikė savo formą.

Heinrichas Boellis rašė savo šeimai prašydamas pervitinu vadinamo preparato, kuris pagal aprašymą padeda „išlaikyti budrumą“. Jo laiškų ištraukos, išspausdintos Vokietijos laikraštyje „Der Spiegel“, patvirtino spėjimus, kad naciai karių budrumą palaikė narkotikais.

Dokumentai rodo, kad Antrojo pasaulinio karo metais karo medikai iš Hambergo į Miuncheną siuntė pervitino tabletes, kurių sudėtyje yra priklausomybę sukeliančios narkotinės medžiagos metamfetamino.

„Mieli tėvai ir broliai bei seserys, - rašė karys H. Boellis iš vis dar okupuotos Lenkijos laiške, datuotame 1939 metų lapkričio 9 dieną, savo šeimai Kelne. - Sunku čia ir aš tikiuosi, jūs suprasite, kad aš galiu parašyti jums tik kas dvi-keturias dienas. Šiandien rašau jums pirmiausia norėdamas paprašyti pervitino... Su meile, Heinas“.

1940 metų gegužės 20 dieną tuomet 22 metų karys rašė vėl: „Galbūt jūs galėtumėte gauti man šiek tiek daugiau pervitino, kad turėčiau atsargų?“

Tų pačių metų liepos 19 dieną H. Boellis vėl prašė: „Jei įmanoma, prašau atsiųsti man daugiau pervitino“.

1940 metais nuo balandžio iki liepos vokiečių kariams buvo išdalyta daugiau nei 35 milijonai pervitino ir izofano (kitas šio preparato pavadinimas) tablečių. Jos turėjo sunkų šalutinį poveikį – pasireikšdavo galvos svaigimas, depresija, prakaitavimas ir net haliucinacijos. Pasitaikė ir tokių karių, kurie mirė nuo širdies nepakankamumo ar nusišovė ištikus psichozei.

Dažniausiai vokiečių kariams metamfetamino turinčios tabletės suteikdavo tokį budrumą, kad jie jausdavosi tarsi išgėrę kelis litrus kavos.

1942 metų sausį vienas karo medikas laiške rašo, kad rusų apsupti šimtai karių bandė ištrūkti esant minusinei temperatūrai.

„Kai jie pradėjo gultis ant sniego norėdami numirti, nusprendžiau duoti jiems pervitino, - rašė karo gydytojas. - Po pusvalandžio vyrai spontaniškai ėmė raportuoti, kad jaučiasi geriau. Jie vėl ėmė tvarkingai žygiuoti, jų nuotaika pagerėjo, jie tapo budresni“.