59 metų Luisa Ortega, anksčiau šį mėnesį pašalinta iš generalinės prokuratūros vadovės posto, prieš kelias dienas buvo priversta pasitraukti į užsienį, o Venesuelos prezidentas savo ruožtu paprašė Interpolo paskelbti „raudonąją kortą“, kad jo kritikė būtų suimta.
L. Ortega per kovos su nusikalstamumu konferenciją Brazilijos sostinėje, kur dalyvavo ir Lotynų Amerikos regiono ekonominio bloko MERCOSUR atstovai, pareiškė, kad N. Maduro praturtėjo pasinaudojęs korupcijos schema, kuri buvo atskleista Brazilijos statybų kompanijoje „Odebrecht“.
„Turiu daug įrodymų – konkrečiai „Odebrecht“ byloje – kuriuose minima daug aukšto rango venesueliečių, pradedant respublikos prezidentu“, – pareiškė ji.
Valdant N. Maduro, „teisinės valstybės principas mirė“, sakė L.Ortega. Jos teigimu, Venesuela tapo nusikaltėlių rojumi, kur įrodymai organizuoto nusikalstamumo bylose tiesiog „išnyksta“.
„Venesueloje yra daug (žmonių), suinteresuotų nutraukti korupcijos bylų arba bylų, susijusių su prekyba narkotikais ar terorizmu, tyrimus“, – teigė buvusi generalinė prokurorė.
L. Ortega ir jos sutuoktinis Germanas Ferreras penktadienį pabėgo iš Venesuelos į Kolumbiją. Moteris teigė, kad jos gyvybei tebegresia pavojus.
„Esu gavusi grasinimų, kad gali būti pasikėsinta į mano gyvybę, ir jei taip nutiks, už tai atsakingą laikysiu Venesuelos vyriausybę“, – sakė ji per konferenciją. Į Braziliją ji atvyko iš Panamos.
Brazilijos generalinis prokuroras savo pranešime sakė, kad jis asmeniškai pakvietė atvykti L. Ortegą.
Antradienį N. Maduro pareiškė, kad L. Ortega ir G. Ferreras padarė „sunkių nusikaltimų“ ir jie turėtų būti suimti. Venesuelos prezidentas savo kritikę kaltina sunkiais nusižengimais, o jos sutuoktinį šalies vyriausybė kaltina korupcija ir turto prievartavimu.
Visgi L. Ortega sulaukė Venesuelos kaimynių Kolumbijos ir Brazilijos paramos; šios valstybės griežtai pasmerkė N. Maduro politiką kovojant su šalį apėmusia krize. Naftos turtinga Venesuela neribotam laikui buvo pašalinta iš MERCOSUR.
„Tai pabrėžia priešpriešą tarp Venesuelos ir daugumos kaimyninių šalių“, – sakė Rio de Žaneiro valstijos universiteto politologas Mauricio Santoro.
„100 mln. dolerių“ kyšis
Velionio prezidento socialisto Hugo Chavezo lojalistė L. Ortega tapo aukščiausią postą užimančia pareigūne, viešai atsiribojusia nuo N. Maduro politikos.
Praėjusį mėnesį N. Maduro įkūrė naują Konstitucinę asamblėją, į kurią per prieštaringai vertinamą balsavimą buvo išrinkta gausybė jo sąjungininkų. Ši institucija pirmuoju savo įsakymu pašalino L. Ortegą iš pareigų.
Pasitraukusi į užsienį L. Ortega, palaikoma tarptautinės bendruomenės, savo ruožtu apkaltino N. Maduro ir jo artimus sąjungininkus įsipainiojus į „Odebrecht“ skandalą.
Buvę „Odebrecht“ darbuotojai, įskaitant buvusį kompanijos vadovą prisipažino sistemingai papirkinėję Brazilijos ir regiono šalių politikus mainais už kompanijai palankius teisės aktus. Pinigai keliavo arba tiesiogiai į politikų kišenes, arba į jų partijų juodąsias kasas.
„Turime visus elementus, kurie liudija ne tik prieš prezidentą, bet ir jo artimus patarėjus“, – sakė L. Ortega trečiadienį, turėdama galvoje įtakingą valdančiosios Venesuelos partijos narį Diosdadą Cabello.
„Odebrecht“ byloje aptikome, kad jie davė 100 mln. dolerių (84,8 mln. eurų) ispanų kompanijai „TSE Arietis“, kurios savininkai yra Diosdado Cabello pusbroliai“, – teigė ji.
N. Maduro prezidentu buvo išrinktas 2013-aisiais, po jo mentoriaus H. Chavezo mirties.
Jam stojus prie valstybės vairo, šalis paniro į chaosą, imta būgštauti netgi dėl regiono stabilumo.
Dėl kritusios pasaulinės naftos kainos Venesuelai ėmė stigti užsienio valiutos, reikalingos būtiniausių prekių importui.
N. Maduro oponentai, supykdyti siaučiančios ekonominės krizės, kuri sukėlė maisto ir kitų būtiniausių prekių stygių, reikalauja, kad prezidentas atsistatydintų.
Šiemet per protestus prieš vyriausybę žuvo 125 žmonės, pranešė prokurorai.