Šis draudimas būtų taikomas policijos pareigūnams, mokytojams ir daugeliui kitų tarnautojų.

Kvebeko premjero Francois Legault vyriausybė provincijos parlamente turi daugumą, todėl manoma, kad teisės aktas bus priimtas ir iki birželio įsigalios.

Kanados vyriausybės vadovas Justinas Trudeau pažėrė aštrios kritikos šiems Kvebeko vyriausybės planams.

„Man neįsivaizduojama, kad laisva visuomenė įteisintų diskriminaciją religijos pagrindu“, – sakė jis.

Švietimo darbuotojų profsąjungos pareiškė, kad nevykdys šio įstatymo. Prognozuojama, kad jis bus apskųstas teismui kaip prieštaraujantis Kanados teisių ir laisvių chartijai, kurioje įtvirtinta tikėjimo laisvė.

Kvebeko vyriausybė yra sakiusi, kad pasitelks retai naudojamą konstitucinę išlygą užkirsti kelią bet kokiems bandymams pasiekti, kad teismas atšauktų šį teisės aktą.

„Bus manančiųjų, kad nuėjome per toli, kiti sakys, kad reikėtų eiti dar toliau. Esame tikri, kad mums pavyko rasti tinkamą pusiausvyrą“, – spaudos konferencijoje sakė Kvebeko migracijos reikalų ministras Simonas Jolinas-Barrette'as.

Naujasis teisės aktas, taip pat sprendimas pašalinti Nukryžiuotąjį iš provincijos parlamento rūmų, atspindi prieš pusšimtį metų Kvebeke įvykusį religijos atskyrimą nuo valstybės, kuriuo siekta pažaboti didžiulę Katalikų Bažnyčios įtaką vietos politikai.

Naujoji priemonė taip pat įteisins anksčiau Kvebeko priimtą taisyklę, draudžiančią gauti vyriausybės paslaugas asmenims, prisidengusiems veidą šydu.

S. Jolinas-Barrette'as tvirtino, kad ši taisyklė nėra nukreipta prieš musulmonų imigrantus. Anot ministro, tokiu būdu paprasčiausiai siekiama didesnio saugumo užtikrinant galimybę patikrinti dėl vyriausybės paslaugų besikreipiančių asmenų tapatybę.

Abi šios priemonės buvo numatytos F. Legault praėjusių metų rinkimų kampanijos programoje. Įgyvendinti šias priemones nuspręsta po dešimtmetį provincijoje vykusių aštrių debatų dėl pasaulietiškumo ir tikėjimo laisvės, pakurstytų analogiško diskurso Prancūzijoje.