Vaizdo įraše, kuriame nufilmuotas Didžiosios Britanijos karo laivas „HMS Terror“, matyti lentynose sudėtos porcelianinės lėkštės ir buteliai, bauginančiai per daug gerai išsilaikiusios karininkų kajutės ir stovuose sustatyti ginklai.

Mokslininkai mano, kad paskutiniaisiais laivo plaukiojimo metais padarytos nuotraukos ir įrašai taip pat gali būti išlikę nepažeisti ir guli kurioje nors nuolaužų spintelėje ar stalčiuje.

„Daiktai buvo įšaldyti laike beveik 170 metų dėl žemos temperatūros ir susikaupusių nuosėdų“, – teigiama „Parks Canada“ pareiškime.


„HMS Terror“ buvo vienas iš dviejų pasmerktos ekspedicijos laivų, mėginusių rasti Šiaurės vakarų jūrų kelią. „HMS Terror“ išplaukė iš Anglijos uosto 1845 m., jo kapitonas buvo seras Johnas Franklinas.

Prieš ekspediciją „HMS Terror“ ir antrasis laivas „HMS Erebus“ buvo naudojami karo tikslais, todėl turėjo visas pažangiausias tuometines technologijas. Taip pat buvo atlikta įvairių patobulinimų, įskaitant šildymo sistemą, geležimi sutvirtintus korpusus, kad atlaikytų Arkties ledo spaudimą, ir iš lokomotyvų išimtus garo variklius, variusius laivų sraigtinius propelerius.

Laivai išplaukė prikrauti maisto atsargų trejiems metams ir turėdami anglių atsargų 12 dienų. Kapitonams buvo duotas įsakymas galiausiai rasti jūrų kelią iš Atlanto vandenyno į Ramųjį. Remiantis laikraščių straipsniais, 129 žmonių įgulą Europos gyventojai paskutinį kartą matė 1845 m. liepos mėnesį.

Kitais metais „HMS Terror“ ir HMS Erebus“ įstrigo daugiamečiame jūrų lede, arba pake, netoli Karaliaus Viljamo salos, Kanados Arktiniame salyne. Čia laivai praleido dvejus metus. Mirus J. Franklinui, po metų, 1848-aisiais, likę įgulos nariai paliko laivus likimo valiai ir pamėgino pėsčiomis sugrįžti į civilizaciją. Deja, jiems nepavyko. Sprendžiant iš rastų įrodymų, kai kurie jūreiviai griebėsi kanibalizmo, kad išgyventų.

HMS Erebus“ nuolaužos buvo aptiktos 2014 m., „HMS Terror“ – po dvejų metų. „Parks Canada“ archeologai dirbo su vietos inuitais, kad ištyrinėtų ir išsaugotų laivų liekanas.

Naujoji vaizdo medžiaga buvo nufilmuota naudojant nuotoliniu būdu valdomą robotą, kurį nariai įkišo per liuką „HMS Terror“ viršutiniame denyje. Rugpjūčio mėnesį per septynias dienas robotas ištyrinėjo 20 vieno denio patalpų.

Roboto operatorius Ryanas Harrisas sakė: „Tyrinėjant susidarė įspūdis, kad laivą įgula paliko visai neseniai. Regis, laiko tėkmė jo visai nepalietė.“

Geriausiai išsilaikė kapitono Francio Crozier (jis pakeitė mirusį J. Frankliną) kajutė. „Parks Canada“ povandeninės archeologijos komandos vadovas Marcas Andre Bernier pareiškime sakė: „F. Crozier kajutės būklė gerokai viršijo mūsų lūkesčius. Joje tebestovi baldai ir spintelės, stalčiai uždaryti, daugelį jų dengia nuosėdos. Tai geriausios įmanomos sąlygos daiktams ir dokumentams išlikti.

Kiekvienas stalčius ir kita uždara vieta bus tikras unikalios informacijos apie J. Franklino ekspedicijos likimą lobynas.“

Vienintelė vieta, į kurią komandai nepavyko prasibrauti – F. Crozier miegamasis, įrengtas už vienvėrių durų tyrinėtame denyje.

Bet kokie ateityje iš laivo iškelti radiniai priklausys Kanados vyriausybei ir inuitams. „Parks Canada“ tikisi atkurti individualių įgulos narių potyrius naudodama rugpjūčio mėnesį surinktus duomenis.