Provakarietišku laikomas Georgijus Margvelašvilis yra sakęs, kad svarbus prioritetas – tęsti integracijos į Europos Sąjungą (ES) ir NATO kursą. Tačiau kartu žadėjo mėginti gerinti santykius su Rusija, kurie smarkiai pašlijo po Maskvos ir Tbilisio karo dėl Pietų Osetijos – nuo Gruzijos atsiskyrusio regiono.
Vienas paskutiniųjų nueinančio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio žingsnių – malonės suteikimas nuteistam buvusiam gynybos ministrui Bačo Achalajai. Tbilisio teismas eksministrą buvo pripažinęs kaltu dėl „įgaliojimų viršijimo“, kai jis esą per vieną maištą kalėjime sumušė kelis kalinius.
Dar anksčiau prezidentas pasirašė dekretą dėl malonės suteikimo pustrečio šimto asmenų, tarp jų – ieškomiems Gruzijos teisėsaugos, nors vidaus reikalų ministerija tai pavadino neatsakingu žingsniu.
Šių veiksmų M. Saakašvilis ėmėsi nepaisydamas kalbų, kad pats gali būti apklaustas dėl tariamų pažeidimų. Apie tai užsiminė ir naujasis Gruzijos prezidentas G. Margvelašvilis, šaliai pradėsiantis vadovauti nuo lapkričio 17-osios.
Nors G. Margvelašvilis, kuris ruošiasi atvykti į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, laisvosios prekybos asociacijos sutarties pasirašymą vadina Gruzijai istoriniu momentu, kai kurie politologai svarsto, į kurią pusę atsigręš šalis – ES ar Rusiją. Anot jų, tai labiau priklausys nuo prorusišku vadinamo premjero Bidzinos Ivanišvilio. Jis atsistatydindamas, premjeru jau paskelbė savo įpėdinį 31-erių vidaus reikalų ministrą Iraklijų Garibašvilį.
Be to, ir pats prezidentas G. Margvelašvilis yra sakęs, kad prioritetas tęsti M. Saakašvilio pradėtą integracijos į ES ir NATO procesą yra svarbus. Tačiau kartu žadėjo mėginti gerinti santykius su Rusija.
„Važiuoti į Maskvą – nereiškia atsitraukti nuo Europos. Jeigu reikia kalbėtis, kaip susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas, tai su kuo kalbėtis, jei ne su Rusija? Reikia derėtis, bet tai nereiškia, kad mes pakeisime kursą“, – teigia Gruzijos Europos vertybių instituto Politinių tyrinėjimų centro direktorius Kaka Kakišvilis.
Gruzijos „Transparency international“ direktorė Eka Durglišvili mano, kad bendraujant su Rusija, didžiausias dėmesys bus skiriamas ekonominiams santykiams ir teritoriniams klausimams.
„Kad nebūtų agresyvių santykių, kad jie pradėtų derėtis dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos, kad Gruzijoje gaminami vandenys ir vynai būtų įleisti į Rusijos rinką. Daugiausiai dėmesio bus kreipiama į šiuos dalykus, bet nemanau, kad bus pamiršti Gruzijos strateginiai tikslai“, – teigia ji.
Pasak Lietuvos ambasadoriaus Gruzijoje, visų partijų parlamente pasirašytame bendrame pareiškime pabrėžta, kad šalis orientuojasi ne į posovietines organizacijas, bet į NATO ir ES. Esą kur kas rimtesniu išbandymu taps vidaus politika – ar partijos susikalbės tarpusavyje, ar Gruzija nepaslys kaip Ukraina ir nepradės persekioti opozicijos lyderių.
„Manau, kad politikos kursas neturėtų keistis. Tai deklaruoja ir dabartinis premjeras, ir visi jo vyriausybės nariai. Galvoju, kad Vilniaus susitikimo (Rytų partnerystės viršūnių susitikimo – LRT.lt) metu Gruzija parafuos asociacijos susitarimą ir dės visas pastangas, kad pasirašymo faktas būtų pagreitintas“, – teigia Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Jonas Paslauskas.
Apklausos duomenimis, apie 70 proc. gruzinų pasisako už ES ir nori, kad per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje būtų pasirašyta laisvosios prekybos sutartis. Tačiau jie taip pat mano, kad reikia gerinti santykius ir su Rusija.