Švaistydami maistą, švaistome ir vandenį
Europos Komisijos duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 119 kilogramų iššvaistyto maisto. Viena iš priežasčių, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėjos Onos Keblienės, kodėl daug vartojimui tinkamo maisto yra tiesiog iššvaistoma – terminų „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“ ant maisto produktų neskyrimas.
„Jeigu produktas yra paženklintas nuoroda „Geriausias iki...“, tai reiškia, kad numatomam terminui pasibaigus maisto produktas dar gali būti suvartotas. Svarbu įsitikinti, jog turimo produkto pakuotė nėra pažeista, spalva nepakito, nėra pašalinio neįprasto kvapo, produktas buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasibaigus maisto produkto, paženklinto nuoroda „Tinka vartoti iki...“, galiojimui, produktą vartoti nėra saugu“, – dėstė O. Keblienė.
Europos Parlamentas, reaguodamas į išmetamo maisto kiekius, ragina Europos Komisiją įvertinti būtinybę tikslinti žymas „geriausias iki...“ ir „suvartoti iki...“ ant maisto pakuočių, kad nebūtų skatinama išmesti vis dar tinkamų vartoti maisto produktų, o ant kai kurių produktų pakuočių išvis atsisakyti „geriausias iki“ žymos.
Specialistė pridūrė, kad išmetus vartojimui dar tinkamą produktą švaistomas ne tik maistas, bet ir, pavyzdžiui, vanduo. Vien tik vienam kilogramui duonos, kuri yra vienas iš dažniausiai išmetamų produktų, pagaminti sunaudojama 1827 litrai vandens.
„Tas produktų praradimas yra ne tik fizinis. Skaičiuojama tai, kad tiems produktams pagaminti buvo naudojamas vanduo ir kiti gamtos ištekliai, dėl to susidarė tam tikras kiekis anglies dvideginio“, – sakė O. Keblienė.
Lietuvos vartotojų instituto direktorė dr. Zita Čeponytė atkreipė dėmesį ir į nykstančią biologinę įvairovę, dėl maisto švaistymo kylančias aplinkosaugos problemas.
„Matome, kad kai kurių maisto produktų sudėtyje yra palmių aliejaus, kuris yra pigus, naudojamas kaip pakaitalas. Tam, kad būtų pagaminta daugiau palmių aliejaus, yra kertami atogrąžų miškai, sodinamos alyvpalmės, iš kurių ir spaudžiamas aliejus“, – papildė Z. Čeponytė.
Su maisto švaistymo problema susiduria ne visi
Nors daugiausia – 53 procentai – maisto atliekų Europos Sąjungoje susidaro namų ūkiuose, nemažas procentas (12 proc.) maisto iššvaistoma ir gastronomijos sektoriuje.
Vis dėlto didėjant žmonių sąmoningumui, dalis restoranų ir kepyklų prisideda prie maisto švaistymo mažinimo. Pavyzdžiui, kepyklėlė „Pinavija“ bendradarbiauja su labdaros organizacija „Maisto bankas“, todėl neparduoti, tačiau vis dar tinkami vartojimui kepiniai, pasak vadovės Vilmos Verkauskaitės, atsiduria ne šiukšliadėžėje, o labdarose valgyklose.
„Mes esame atsakinga įmonė ne tik prieš darbuotojus, bet ir prieš aplinką ir jos saugojimą. Niekada nei vienas mūsų veiksmas nebūna tik tai akimirkai, mes visada pagalvojame, kaip toliau bus, kur dar galėtų nukeliauti tas maistas, kaip dar galėtume padėti. Savo maistu remiame ne vieną organizaciją ir renginį“, – kalbėjo V. Verkauskaitė.
Aplinkosaugą kaip vertybę mato ir prieš ketverius metus Užupyje įsikūrusio restorano „Sweet Root“ vadovas Sigitas Žemaitis. Pasak jo, būtent pasirinktas formatas sumažina iššvaistomo maisto kiekį restorane.
„Mes organizuojame tik degustacines vakarienes, darbuojamės nuo trečiadienio iki šeštadienio vakaro metu. Tos bėdos, kai svečiai nesuvalgo, reikia išmesti maistą ar naudoti papildomus plastikinius indelius išsinešimui mes neturime – ją eliminavome pasirinkdami tokį vakarienės formatą“, – pasakojo S. Žemaitis.
Kadangi Lietuvoje gyvena apie 800 tūkst. skurstančių žmonių, dalis kavinių, restoranų ir kepyklų nepanaudotą maistą aukoja labdaringoms organizacijoms – taip vartojimui dar tinkamas maistas atsiduria ant stalo tų, kuriems jo labiausiai reikia.
„Labdaros organizacijos yra svarbus tarpininkas, paimantis maistą, kuris lieka, išgelbsti nuo išmetimo ir atiduoda jį tiems, kurie dėl įvairių priežasčių to maisto negali įpirkti dėl to, kad turi mažas pajamas arba yra įvairiose institucijose, pavyzdžiui, seneliai – globos namuose, žmonės, besigydantys nuo priklausomybių – reabilitacijos centruose, vaikai iš nepasiturinčių šeimų – dienos centruose“, – pasakojo „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius.
Vis dėlto V. Ilgius tiki – tam, kad iššvaistyto maisto kiekiai būtų sumažinti, svarbus ne tik restoranų ir kepyklų dėmesys aplinkos saugojimui, dalyvavimas labdaros akcijose, iniciatyvose, bet ir klientų spaudimas.
„Jeigu žmonės pradeda „balsuoti“ savo piniginėmis, renkasi vietas, kur žino, kad maistas yra tausojamas ir efektyviai valdomas, tai yra labai aiškus signalas rinkai, ką reikia daryti“, – sakė jis.
Švaistome ne tik maistą, bet ir pinigus?
Lietuvos vartotojų instituto duomenys rodo, kad Europos Sąjungos namų ūkiuose kasmet išmetamo maisto bendra kaina – 143 milijardai eurų. Jei maistas sugenda dėl to, kad jį netinkamai laikome, kartu su juo į šiukšliadėžę keliauja ir sumokėti pinigai.
Norintiems taupiai vartoti maistą, dr. Z. Čeponytė siūlo atidžiau planuoti apsipirkimą parduotuvėje, mažinti gaminamas porcijas bei atsižvelgti į atliekų rūšiavimą.
„Planavimas – vienas pagrindinių dalykų, padėsiančių sumažinti turimo maisto kiekį. Kai nueini į parduotuvę, matai, kad daug kas vaikšto su sudarytais prekių sąrašais. Tai yra gerai, tačiau ar sudarant sąrašus yra pagalvojama apie meniu, ar prekių sąrašas yra sudaromas pasižiūrint, ko yra ir ką gaminsime.
Kai gaminame maistą, svarbu atkreipti dėmesį į porcijas. Lietuvoje dažniausiai išmetami namuose pagaminti patiekalai“, – tikino specialistė.
Europos Parlamentas ragina ES valstybes užtikrinti, kad iki 2025-ų metų Europos Sąjungos maisto atliekų sumažėtų 30-imčia procentų, o iki 2030-ųjų – 50-imt procentų palyginti su 2014-ų metų kiekiu.
Taip pat siūloma panaikinti prievolę mokėti PVM nuo dovanojamo maisto, ragina valstybes aktyviau naudotis Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu, kuris leidžia sumažinti maisto dovanojimo išlaidas.