aA
Vašingtonas prieš metus vienašališkai pasitraukė iš didžiųjų valstybių susitarimo su Teheranu, pagal kurį Iranas sutiko apkarpyti savo branduolines ambicijas mainais į jam taikomų tarptautinių sankcijų sušvelninimą.
Hassanas Rouhani
Hassanas Rouhani
© AP / Scanpix

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija apkaltino Teheraną „destabilizuojančia veikla“ regione ir pažadėjo panaudoti „maksimalų spaudimą“ atnaujindama sankcijas Iranui.

Kaip klostėsi įvykiai, atvedę iki dabartinės konfrontacijos?

JAV pasitraukė

2018 metų gegužės 8 dieną JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė, kad JAV traukiasi iš 2015-ųjų metų pakto, pareikšdamas, kad „sutrūnijusi ir išpuvusi dabartinio susitarimo struktūra neapsaugos mūsų nuo Irano branduolinės bombos“.

Šį JAV pasitraukimą iš sutarties turėjo lydėti Vašingtono sankcijų sugrąžinimas Iranui, įvykdytas per du etapus.

JAV perspėjo kitas šalis nutraukti prekybą ir investicijas Irane bei nebepirkti jo naftos, kad pačios nesusilauktų Vašingtono baudžiamųjų priemonių.

Tačiau JAV sąjungininkės Britanija, Prancūzija ir Vokietija, dalyvavusios Irano susitarimo pasirašyme kartu su Rusija ir Kinija, atkirto, kad Iranas laikėsi savo įsipareigojimų, o jos yra pasirengusios išsaugoti branduolinį susitarimą.

Tuo metu Irano prezidentas Hassanas Rouhani pareiškė, kad Iranas turės teisę atsisakyti sutartyje numatytų jo branduolinę veiklą ribojančių suvaržymų, nors paragino kitas susitarimo šalis išsaugoti šią sutartį.

Parama Iranui

Vašingtonas 2018 metų gegužės 21 dieną perspėjo, kad Teheranas sulauks „griežčiausių sankcijų savo istorijoje“, jeigu nesutiks su papildomais reikalavimais dėl jo raketų programos ir nenutrauks savo „destabilizuojančios veiklos“.

Liepos 2 dieną vienas aukštas JAV pareigūnas pareiškė, kad Vašingtonas yra pasiryžęs priversti Iraną pakeisti savo politiką, gerokai sumažindamas jo pajamas iš naftos eksporto.

Liepos 6 dieną likusios penkios Irano susitarimo šalys pažadėjo remti „tolesnį Irano naftos ir dujų eksportą“.

Žodžių karas

Liepos 22 dieną H. Rouhani perspėjo JAV, kad bet koks konfliktas su Iranu bus „visų karų motina“.

Atsakydamas D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Iranas turėtų nebegrasinti Jungtinėms Valstijoms, „arba patirsite tokias pasekmes, kokių nedaug kas patyrė per visą istoriją“.

Vėl sankcijos

Rugpjūčio 7 dieną Vašingtonas sugrąžino pirmąjį vienašališkų sankcijų paketą Iranui, apribojantį Irano prieigą prie JAV dolerių banknotų ir svarbių pramonės šakų, įskaitant automobilių ir kilimų įmones.

Po kelių valandų Vokietijos automobilių gamintoja „Daimler“ pranešė nutraukianti savo veiklą Irane. Jos pavyzdžiu pasekė Prancūzijos energetikos milžinė „Total“ ir kitos stambios įmonės.

Lapkričio 5 dieną JAV grąžino ir antrąjį sankcijų paketą, kuriuo buvo siekiama sumažinti Irano naftos eksportą ir atkirsti Teheraną nuo tarptautinio finansavimo.

2019 metų sausio pabaigoje Britanija, Prancūzija ir Vokietija inicijavo specialų mokėjimo mechanizmą – Prekybos mainų palaikymo priemonę (Instrument in Support of Trade Exchanges, INSTEX), sudarantį sąlygas Iranui toliau prekiauti su ES įmonėmis, apeinant JAV įvestas sankcijas.

Terorizmas

Kovo 7 dieną Vašingtonas paragino imtis tarptautinių priemonių prieš Iraną dėl trijų raketų paleidimų, esą susijusių su Irano raketų programa.

Balandžio 2 dieną Londonas, Paryžius ir Berlynas paragino Jungtines Tautas paruošti išsamią ataskaitą apie Irano raketų programą.

Balandžio 8-ąją Jungtinės Valstijos pripažino Irano elitinę Revoliucinę gvardiją „užsienio teroristine organizacija“.

Reaguodamas į tai, Teheranas paskelbė JAV „terorizmą remiančia valstybe“, o regione dislokuotas amerikiečių pajėgas – „teroristinėmis grupuotėmis“.

JAV kariuomenės dislokavimas

Gegužės 5 dieną JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas (Džonas Boltonas) pranešė, kad Jungtinės Valstijos siunčia į Artimųjų Rytų regioną grupę karo laivų, įskaitant lėktuvnešį, taip pat bombonešių dalinį, kad Iranas gautų „aiškią ir nedviprasmišką“ žinią.

Po dviejų dienų Pentagonas į Persijos įlanką pasiuntė kelis bombonešius B-52.

Irano atsakas

Gegužės 8 dieną Iranas pranešė, kad nusprendė įšaldyti savo įsipareigojimus pagal 2015 metų daugiašalį susitarimą dėl jo branduolinės programos; dalį iš jų – iš karto, o kitą dalį – po 60 dienų, jeigu tarptautinė bendruomenė neras būdo sušvelninti sankcijas.

Jeigu per šį laikotarpį jokių susitarimų nebus pasiekta, Teheranas perspėjo nebesilaikysiantis ir suvaržymų dėl urano sodrinimo lygio. Pasak H. Rouhani, bus priimtas sprendimas atnaujinti darbą Arako branduoliniame komplekse, vykdančiame urano sodrinimą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Skirmantas Malinauskas – apie byrančią Nausėdos komandą: kažkas ten negerai (2)

Ketvirtadienį pranešta apie didelius pokyčius šalies vadovo Gitano Nausėdos komandoje. Kaip sako...

Lietuvoje sergamumo koronavirusu rodiklis dar labiau sumažėjo, Estijoje tapo keturženklis (73)

Lietuvoje naujų atvejų užsikrėtimo koronavirusu ir mirtingumo rodikliai per savaitę dar labiau...

Po didelių sunkumų „Narbutas“ stato naują gamyklą: investuoja 25 mln. Eur, sukurs 50 darbo vietų (71)

Biuro baldų gamybos ir prekybos įmonė „ Narbutas International “ pandemijos pradžioje...

Profsąjungų atstovės kritika Vyriausybei: nėra planų, kaip bus padėta labiausiai nukentėjusiai grupei (14)

Prezidentas ketvirtadienį su profesinių sąjungų atstovais aptarė geresnės darbuotojų apsaugos...

Bilotaitė: judėjimo ribojimams atšaukti modelio dar neturime, matome didelių rizikų (361)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį po susitikimo su šalies savivaldybių...

Didžiulis nerimas Telšių rajone: dingo kieme žaidęs 2 metų berniukas (45)

Telšių rajono policijos komisariato pareigūnai ieško be žinios dingusio 2,4 metų berniuko ,...

„Kesko Senukų“ prezidentas Rakauskas: Vyriausybės rankomis perskirstoma rinka ir skriaudžiami šalies žmonės svarsto kreiptis į Europos teisingumo teismą (111)

Didžiausią remonto, statybos, buities prekių tinklą Baltijos šalyse valdančios bendrovės „...

Arūnas Milašius: tikroji istorija – tai žmonės. Maži, dažnai nepastebimi (1)

Delfi plius projekte „Istorijos skeveldros“ nugulę Arūno Milašiaus tekstai – tai...

Skelbia klaidinančią informaciją: kam skiepytis, jei vitaminas D suteikia tik vos mažesnę apsaugą nuo COVID-19 (3)

Socialiniuose tinkluose nerimsta bandymai juodinti vakcinas nuo COVID-19 ir tokiu būdu skatinti...